Lietuvos valstybės finansų, ekonominio savarankiškumo ir nepriklausomybės stiprinimo istorijoje įvyko istorinis įvykis. Šalyje oficialiai į apyvartą buvo išleista naujoji nacionalinė valiuta – litas, tapęs vienu iš svarbiausių jaunos respublikos suverenumo simbolių.

Savarankiškos pinigų sistemos gimimas

1922 metų spalio 2 dieną, po pirmaisiais nepriklausomybės metais patirtos didelės infliacijos ir painiavos, kai rinkoje apyvartoje ciruliavo cariniai rubliai, vokiečių markės bei ostmarkės, Lietuva pagaliau įvedė savo tvirtus pinigus. Finansų ministro Ernesto Galvanausko ir kitų gabių ekonomistų pastangomis sukurto lito vertė buvo pririšta prie JAV dolerio (10 litų už 1 dolerį), o padengimui užtikrinti kaupiami aukso bei užsienio valiutos rezervai. Naujoji valiuta akimirksniu pelnė gyventojų ir užsienio partnerių pasitikėjimą, tapdama viena stabiliausių ir stipriausių piniginių vienetų regione.

Istorinė reikšmė valstybei

Lito atsiradimas davė galingą impulsą šalies pramonei, prekybai bei ekonomikos augimui tarpukario Lietuvoje, o šis vardas tapo neatsiejama lietuviško identiteto dalimi.

💡 Įdomus faktas:

Įdomu tai, kad pagal pirminį sumanymą naująją Lietuvos valiutą buvo ketinta vadinti ne „litu“, o „mušiniu“ arba „kragu“, tačiau galiausiai pasirinktas skambus, trumpas ir lengvai ištariamas „lito“ pavadinimas, glaudžiai susijęs su pačios valstybės vardu.