Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje įvyksta reikšmingas lūžis, iš esmės paveikęs santykius su Vokiečių ordinu. Lietuvos valdovas Vytautas Didysis oficialiai pasirašo Salyno sutartį, kuria LDK perleidžia Žemaitiją Kryžiuočių ordinui mainais už karinę paramą ir sąjungą siekiant valdžios.

Sutarties eiga ir aplinkybės

1398 metų spalio 12 dieną Nemuno saloje prie Salyno dvaro susirinkę LDK kunigaikštis Vytautas ir Vokiečių ordino didysis magistras Konradas fon Jungingenas ratifikavo dokumentą, kuriame Žemaitijos žemės iki Dubysos upės buvo oficialiai užleistos ordinui. Mainais ordinas įsipareigojo remti Vytautą kovoje dėl valdžios LDK bei padėti organizuoti žygius prieš totorius.

Pasekmės Lietuvos valstybingumui

Nors ši sutartis suteikė Vytautui laikiną politinį ir karinį pranašumą vidaus kovose, žemaičiai niekada nesusitaikė su pakliuvimu į ordino rankas ir toliau aršiai priešinosi. Tai vėliau sukėlė naujus sukilimus bei lemtingus karinius susidūrimus, o pati Salyno sutartis istorikų iki šiol vertinama kaip sudėtingas ir prieštaringas žingsnis Lietuvos diplomatijoje.

💡 Įdomus faktas:

Pasirašant sutartį, Nemuno saloje kryžiuočiai pasistatė tvirtovę, pavadintą Riterių kovu (vok. Ritterwerder), tačiau ši ordino atrama ilgai neatsilaikė – patiems žemaičiams ir lietuvių pajėgoms nuolat puldinėjant, tvirtovė jau po kelerių metų buvo sugriauta.