Sunkios geopolitinės krizės akivaizdoje Abiejų Tautų Respublika imasi radikalios valstybės reformos. Po Pirmojo ATR padalijimo Seimas spalio 14 dieną officially įkuria Edukacinę komisiją – pirmąją valstybinę pasaulietinės švietimo sistemos valdymo instituciją Europoje ir visame pasaulyje.

Istorinis kontekstas ir reformos pradžia

XVIII amžiaus antrojoje pusėje švietimo sistemą Abiejų Tautų Respublikoje daugiausia kontroliavo Jėzuitų ordinas. Popiežiui Klemensui XIV 1773 m. liepą panaikinus ordiną, kilo grėsmė, kad šalies mokyklų tinklas visiškai žlugs. Paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio iniciatyva Seimas priėmė sprendimą perimti buvusį jėzuitų turtą ir įsteigti Tautos edukacijos komisiją (Komisja Edukacji Narodowej). Ši institucija gavo ministerijos įgaliojimus ir perėmė visos valstybės ugdymo įstaigų priežiūrą.

Reformų turinys ir reikšmė Lietuvai

Komisija iš esmės pakeitė mokymo turinį ir struktūrą: lotynų kalbą pamokose pakeitė gimtosios kalbos, į programas įtraukti gamtos mokslai, matematika, geografija, tėvynės istorija bei kūno kultūra. Visos ugdymo įstaigos buvo suskirstytos į apygardas, o jų viršūnėje atsidūrė dvi vyriausiosios mokyklos – Vilniaus universitetas (tuomet reorganizuotas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąją mokyklą) ir Krokuvos universitetas. Ši reforma sukūrė modernios, pasaulietinės ir pilietiškos visuomenės pamatus, padėjusius išsaugoti tautinę savimonę net ir po vėlesnių valstybės padalijimų.

💡 Įdomus faktas:

Edukacinė komisija įsteigė specialią Vadovėlių rengimo draugiją (Towarzystwo do Ksiąg Elementarnych), kuri rengė ir leido naujus, pažangius vadovėlius. Prie fizikos bei gamtos mokslų terminijos ir vadovėlių kūrimo aktyviai prisidėjo Vilniaus universiteto profesorius Juozapas Mickevičius.