Šią dieną, praėjus vos parai po to, kai Trečiojo Reicho kariuomenė įsiveržė į Lenkiją ir Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona pasirašė ir paskelbė oficialų Valstybės Neutraliteto dekretą. Laikinojoje sostinėje Kaune priimtas sprendimas deklaravo griežtą Lietuvos neprisijungimą prie prasidėjusio ginkluoto konflikto, siekiant bet kokia kaina apsaugoti šalies suverenitetą ir išsaugoti taiką Baltijos regione.

Įstatyminis neutraliteto įtvirtinimas

Šis atsakas į prasidėjusią karinę agresiją rėmėsi dar 1939 m. sausio mėnesį Seimo priimtu Neutraliteto įstatymu. Dekrete buvo aiškiai apibrėžtos valstybės elgesio taisyklės karo metu: uždrausta bet kurioms kariaujančioms pusėms naudotis Lietuvos sausumos teritorija, oro erdve ar teritoriniais vandenimis kariniams tikslams. Taip pat buvo įvesta griežta ginkluotės tranzito kontrolė bei spaudos cenzūra, kad būtų išvengta bet kokių provocinių veiksnių prieš kaimynines šalis.

Vokietijos vilionės ir Vilniaus klausimas

Priimti neutralitetą Lietuvai buvo itin sudėtingas geopolitinis išbandymas. Vokietijos diplomatai Kaune darė stiprų spaudimą ir netgi siūlė Lietuvai pasinaudoti proga bei kartu su vokiečių pajėgomis žengti į Lenkijos valdytą Vilniaus kraštą, atsiimant istorinę sostinę ginklu. Nors Vilniaus atgavimas buvo didžiausias tautinis tikslas, Lietuvos vyriausybė ir Prezidentas A. Smetona ryžtingai atmetė šiuos Berlyno siūlymus, suprasdami, kad toks žingsnis paverstų šalį tiesiogine Hitlerio sąjungininke ir įtrauktų į globalų karą.

Slaptųjų protokolų ir tragizmo preliudija

Nors Lietuva nuosekliai laikėsi visų tarptautinės teisės neutraliteto normų, jos likimas jau buvo nulemtas už jos nugaros. Vos prieš dešimt dienų – 1939 m. rugpjūčio 23 d. – Maskvoje pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas bei jo slaptieji protokolai iš pradžių priskyrė Lietuvą Vokietijos įtakos sferai (o rugsėjo pabaigoje perdavė SSRS). Neutraliteto dekretas apsaugojo šalį nuo tiesioginių karo veiksmų 1939-ųjų rudenį, tačiau neatbaidė Sovietų Sąjungos nuo agresyvių ultimatumų ir sekusios 1940 m. birželio okupacijos.

Šis deklaruotas nešališkumas atspindėjo valstybės siekį išlaikyti taiką ir moralinį vientisumą, tačiau tapo diena, pademonstravusia mažos valstybės neutraliteto bejėgiškumą prieš didžiųjų kaimynų užkariaujamuosius apetitus.

Įdomus faktas: Griežtas neutraliteto laikymasis 1939 m. rugsėjo mėnesį pasireiškė ir praktiniais veiksmais: kai po Lenkijos sutriuškinimo tūkstančiai lenkų karių bei karininkų kirto Lietuvos sieną bėgdami nuo vokiečių ir sovietų armijų, Lietuva juos broliškai priėmė, tačiau pagal tarptautinius neutraliteto nustatus privalėjo visus internuoti. Šalyje buvo skubiai įrengtos kelios internuotųjų stovyklos (Palangoje, Rokiškyje, Kalvarijoje), kur daugiau nei 13 tūkstančių Lenkijos kariškių buvo laikomi iki pat 1940 m. sovietų okupacijos.