Švedijos–Lietuvos-Lenkijos karo sūkuryje Klaipėdos miestą ištiko viena didžiausių katastrofų, kai kilęs gaisras beveik visiškai sunaikino uostamiestį. Šis įvykis ilgam sustabdė regiono prekybinę raidą ir privertė iš pagrindų perplanuoti miesto architektūrą.

Priešų apgultis ir ugnies pražūtis

1678 metų rudenį Švedijos kariuomenė, žygiuodama per Prūsijos hercogystės žemes, pasiekė Klaipėdos tvirtovės prieigas. Miesto gynėjams atsisakius pasiduoti, švedų pajėgos pradėjo apšaudyti mieste esančius pastatus panaudodamos degamuosius užtaisus. Sausas rudeninis vėjas greitai išnešiojo liepsnas po medinius gyvenamuosius namus, todėl per kelias valandas didžioji dalis užpilio ir paties miesto virto plynėmis ir pelenais.

Pasekmės ir ilgas atgimimo kelias

Gaisro metu sudegė ne tik gyvenamieji namai, bet ir svarbiausi viešieji pastatai, pirklio sandėliai bei bažnyčios. Po šios nelaimės uostamiesčio gyventojams prireikė kelių dešimtmečių, kad atstatytų prarastą infrastruktūrą. Būtent po šio gaisro statybose pradėta griežčiau reikalauti mūro konstrukcijų bei atstumų tarp namų, kad ateityje būtų išvengta panašaus masto gaisro plitimo.

💡 Įdomus faktas:

Po 1678 metų gaisro Klaipėdoje buvo išleisti pirmieji griežti priešgaisrinės saugos reikalavimai, pagal kuriuos kiekvienas miesto namų ūkis privalėjo turėti po dvi vandens statines ir odinį kibirą, o naktimis gatvėmis budėdavo naktiniai sargai, tikrinantys kaminus.