Vilniaus akademijos spaustuvėje šiandien baigtas spausdinti vienas reikšmingiausių LDK kultūros ir raštijos paminklų – Žemaičių kunigaikštystės kanauninko Mikalojaus Daukšos parengta „Postilė“. Šis apimtimi ir turiniu unikalus pamokslų rinkinys tapo tvirtu lietuvių kalbos gynybos skydu Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Popiežiaus ir vyskupo parama bei spaudos darbai Vilniuje

Veikalo parengimas ir išspausdinimas pareikalavo kelerių metų intensyvaus darbo. Mikalojaus Daukšos sumanymą išversti ir parengti šį Mikalojaus Wujeko darbelį aktyviai rėmė Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, padengęs didžiąją dalį spaudos išlaidų Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje.

Drauge su religiniais tekstais knygoje patalpinta garsioji paties M. Daukšos parašyta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ (lenkų kalba), kurioje autorius aistringai ir išmintingai gina gimtosios kalbos teises viešajame valstybės gyvenime, bažnyčioje ir mokykloje.

Kova prieš svetimų kalbų įtaką ir tautinė savimonė

„Postilės“ pasirodymas sutapo su metu, kai LDK bajorija ir inteligentija vis labiau lenkėjo, o gimtoji lietuvių kalba buvo stumiama į šalį. M. Daukša savo traktate skelbia nematytą tų laikų Europoje idėją: kalba yra pagrindinis tautos, valstybės ir pilietiškumo pamatas.

Kūrinyje pabrėžiama, kad nei žemės derlingumas, nei miestų sienos neišlaiko valstybės, jei ji atsisako savo gimtosios kalbos. Šie žodžiai tapo tiesioginiu iššūkiu nutautėjančiam elitui ir raginimu puoselėti lietuvišką raštiją.

Kertinis paminklas lietuvių kultūros istorijoje

1599 m. rugsėjo 1 d. išleista M. Daukšos „Postilė“ yra ne tik religinės literatūros šedevras, bet ir turtingiausias XVI a. lietuvių kalbos šaltinis, pasižymintis unikalia leksika bei stilistika.

Šis M. Daukšos ir M. Giedraičio darbas užtikrino, kad lietuvių kalba išliktų rašytine kultūros ir dvasinio gyvenimo kalba, padėjusia pamatą ateinančių amžių tautiniam atgimimui.