Šią dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė istorinį sprendimą ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei jos papildomus protokolus. Šis žingsnis galutinai įtvirtino šalies integraciją į Europos teisinę erdvę ir demokratinių vertybių sistemą.

Žmogaus teisės – valstybės prioritete

Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva siekė kuo greičiau tapti visateise Europos Tarybos nare ir padaryti savo teisinę sistemą atitinkančią aukščiausius tarptautinius standartus. Konvencijos ratifikavimas reiškė, kad Lietuva įsipareigojo užtikrinti savo piliečiams teisę į gyvybę, laisvę, teisingą teismą, žodžio ir tikėjimo laisvę bei uždrausti kankinimus ir savivalę.

Svarbiausia šio žingsnio pasekmė buvo ta, kad Lietuvos piliečiai gavo tiesioginę teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strazbūre, jei manė, kad šalies teisinės institucijos pažeidė jų bazines teises. Tai tapo galinga atsvara valstybės aparatui ir skatino sparčią teismų reformą šalyje.

Istorinis palikimas

Europos žmogaus teisių konvencijos ratifikavimas tapo vienu svarbiausių teisinių pamatų, leidusių Lietuvai vėliau sėkmingai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.

Įdomus faktas: Ratifikuodamas konvenciją, Seimas turėjo priimti ir tam tikras laikinas išlygas, nes kai kurie to meto Lietuvos įstatymai (pavyzdžiui, galiojęs Baudžiamasis kodeksas ar tam tikros kardomojo kalinimo tvarkos) dar ne visiškai atitiko griežtus Strazbūro reikalavimus, todėl juos teko skubiai koreguoti per ateinančius kelerius metus.