Astronomijos tyrimų metodus papildo nauja technologija, leidžianti Visatos reiškinius fiksuoti be žmogaus akies subjektyvumo. Amerikiečių astronomas Edvardas Emersonas Barnardas (Edward Emerson Barnard) pirmą kartą istorijoje kometą atranda fotografijos būdu, atverdamas naują dangaus kūnų paieškos etapą.

Atradimas ir technologinis sprendimas

1892 metų spalio 13 dienos naktį E. E. Barnardas, dirbdamas Liko observatorijoje (Lick Observatory), nukreipė teleskopą su pritvirtinta fotoplokšte į Orelio žvaigždyną. Ilgos ekspozicijos metu išryškintoje nuotraukoje, šalia žinomų žvaigždžių, jis pastebėjo pasklidusią šviesią juostą – judančio dangaus kūno pėdsaką. Vėlesni stebėjimai patvirtino, kad tai anksčiau nepastebėta periodinė kometa, gavusi oficialų žymėjimą D/1892 T1 (Barnard 3). Iki šio įvykio visos kometos būdavo atrandamos stebint dangų tiesiogiai per okuliarą.

Poveikis astronomijos mokslui

Šis atradimas pademonstravo, kad fotografija gali užfiksuoti itin blyškius objektus, kurių žmogaus akis per teleskopą tiesiogiai nepastebi. Astrofotografija netrukus tapo pagrindiniu instrumentu kartografuojant žvaigždynus, atrandant asteroidus bei tiriant tolimas galaktikas. E. E. Barnardo pritaikytas metodas iš esmės pakeitė stebimosios astronomijos pobūdį ir leido sistemingai dokumentuoti naktinį dangų.

💡 Įdomus faktas:

E. E. Barnardas buvo vienas iš nedaugelio to meto astronomų, savo karjerą pradėjusių nuo retušuotojo ir fotografo padėjėjo darbo. Būtent ilgametė patirtis su fotocheminiais procesais jam padėjo ištobulinti teleskopo ir fotoaparato sujungimo tekniką.