Devynioliktojo amžiaus pabaigoje spartus tarptautinės laivybos, geležinkelių tinklų ir telegrafo ryšių vystymasis išryškino vientisos laiko bei geografinės koordinačių sistemos būtinybę. JAV sostinėje Vašingtone (Washington) vykstančioje Tarptautinėje meridiano konferencijoje spalio 22 dieną konferencijos delegatai priėmė sprendimą pasirinkti per Grinvičo observatoriją netoli Londono (London) einantį meridianą pagrindiniu nulinės ilgumos atskaitos tašku visame pasaulyje.

Standartizacijos poreikis ir balsavimo rezultatai

Iki šio susitarimo daugelis jūrinių valstybių naudojo savo nacionalines observatorijas kaip nulinį meridianą, todėl žemėlapiuose bei jūrlapiuose kildavo skaičiavimo painiava. Po ilgų diskusijų, kuriose varžėsi Paryžiaus (Paris) ir Grinvičo projektai, dvidešimt dviejų valstybių atstovai nubalsavo už Grinvičo meridianą, remdamiesi faktu, kad juo jau rėmėsi daugiau nei septyniasdešimt procentų pasaulio prekybinio laivyno žemėlapių.

Pasaulinis laiko juostų pamatas

Nulinio meridiano nustatymas sudarė teisinius ir mokslinius pagrindus visuotinei laiko juostų sistemai įdiegti, paremtai Grinvičo vidutiniu laiku (GMT). Šis sprendimas suvienodino tarptautinius tvarkaraščius, palengvino astronominius bei geodezinius matavimus ir padėjo pagrindus šiuolaikinei visuotinei koordinuotojo laiko (UTC) sistemai.

💡 Įdomus faktas:

Konferencijos metu Prancūzijos delegacija susilaikė nuo galutinio balsavimo ir dar kelis dešimtmečius toliau naudojo Paryžiaus (Paris) meridianą kaip savo nacionalinį atskaitos tašką. Prancūzija officially Grinvičo laiko juostą priėmė tik 1911 metais, o nulinį meridianą navigacijoje pritaikė dar vėliau.