Paslaptingas ir itin mirtinas užkratas Centrinėje Afrikoje įgauna aiškią fizinę formą. Antverpeno atogrąžų medicinos institute bei Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos centre (CDC) mokslininkai pirmą kartą istorijoje elektroniniu mikroskopu užfiksuoja ir vizualizuoja Ebolos virusą, leidžiantį atpažinti iki tol nežinotą patogeną.

Mėginio kelionė ir vizualizavimas

1976 m. rugsėjo pabaigoje iš tuometinio Zairo (dabartinės Demokratinės Kongo Respublikos) Jambuuku kaimo į Antverpeną atkeliavo kraujo mėginys, paimtas iš paslaptinga karštlige susirgusios prancūzų vienuolės. Belgų mokslininkai, tarp kurių buvo jaunasis daktaras Peteris Piotas (Peter Piot), tiriamąją medžiagą patalpino į elektroninį mikroskopą. 1976 metų spalio 13 dieną gautose didelės raiškos nuotraukose jie išvydo ne įprastus sferinius virusus, o ilgus, kirmėliškus, siūlo pavidalo darinius (filovirusus). Netrukus analogiškas nuotraukas Atlantoje padarė ir CDC virusologas Frederickas A. Murphy, patvirtinęs naujo ir itin pavojingo mikroorganizmo identifikavimą.

Reikšmė medicinos mokslui

Vaizdinė patogeno identifikacija tapo lemiamu žingsniu kovojant su paslaptingu protrūkiu, nusinešusiu šimtus gyvybių Zaire ir Sudane. Virusui buvo suteiktas Ebolos pavadinimas – pagal netoliese Jambuuku kaimo tekančią upę, siekiant išvengti pačios gyvenvietės stigmatizavimo. Pirmoji nuotrauka leido atskirti šį patogeną nuo jau žinomo Marburgo viruso, padėjo pagrindus diagnostinių testų kūrimui ir paskatino imtis griežtų tarptautinių biosaugos bei karantino priemonių.

💡 Įdomus faktas:

Mėginys su vienu iš mirtiniausių pasaulio virusų iš Zairo į Belgiją atkeliavo itin rizikingomis sąlygomis – paprastame rankinio bagažo šaltkrepšyje su ledu, o vienas iš mėgintuvėlių kelionės metu jau buvo spėjęs įskilti.