Inžinerinis eksperimentas atvėrė practical išmėginimų erdvę žmogaus skrydžiams atmosferoje. Prancūzų fizikas ir aviacijos pionierius Jeanas-François Pilâtre de Rozier (Jean-François Pilâtre de Rozier) spalio 15 dieną Paryžiuje atlieka pirmąjį istorijoje žmogaus pakilimą pririštu karšto oro balionu, kurį sukonstruojo broliai Josephas-Michelis ir Jacques’as-Étienne’as Montgolfier (Joseph-Michel et Jacques-Étienne Montgolfier).

Montgolfier brolių technologija ir bandymai

Popieriaus fabrikantų šeimoje gimę broliai Montgolfier pastebėjo, kad karštas oras, kylantis virš ugnies, gali iškelti lengvo audinio ir popieriaus apvalkalą. 1783 m. rugsėjo 19 d. Versalyje (Versailles), stebint karaliui Liudvikui XVI (Louis XVI), jie pademonstravo skrydį su pirmaisiais gyvaisiais keleiviais – avimi, antimi ir gaidžiu. Įsitikinus, kad skrydis praretėjusiame bei dūmais užpildytame ore nėra mirtinas gyviesiems organizmams, buvo gautas leidimas atlikti bandymus su žmogumi.

Pirmasis skrydis ir pasirengimas

Bandymai vyko Boulogne'o miško (Bois de Boulogne) pakraštyje esančio Château de la Muette dvaro kieme. J.-F. Pilâtre de Rozier įlipo į baliono apačioje pritvirtintą krepšį ir pakilo į maždaug 26 metrų aukštį. Balionas buvo pririštas tvirtomis virvėmis, o skrydis truko 4 minutes ir 24 sekundes. Karštą orą baliono viduje palaikė krepšyje įrengta krosnelė, į kurią buvo metama šiaudų ir vilnos. Šis sėkmingas bandymas paruošė dirvą tų pačių metų lapkričio 21 d. įvykusiam pirmajam laisvajam žmogaus skrydžiui.

💡 Įdomus faktas:

Prancūzijos karalius Liudvikas XVI iš pradžių baiminosi dėl žmogaus gyvybės ir siūlė pirmajam eksperimentui panaudoti mirties bausme nuteistą nusikaltėlį. Tačiau J.-F. Pilâtre de Rozier griežtai paprieštaravo, teigdamas, kad garbė tapti pirmuoju skraidančiu žmogumi neturi atitekti nusikaltėliui.