Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas pradėjo vieną išsamiausių Išorinės Saulės sistemos tyrimo projektų. Iš Kanaveralo karinės aviacijos bazės starto aikštelės LC-40 raketa-nešėja „Titan IVB/Centaur“ spalio 15 dieną sėkmingai iškėlė automatinį kosminį aparatą „Cassini-Huygens“, skirtą Saturno planetos, jos žiedų sistemos bei palydovų tyrimams.

Projekto struktūra ir skrydžio trajektorija

Misiją bendrai parengė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (National Aeronautics and Space Administration – NASA), Europos kosmoso agentūra (European Space Agency – ESA) bei Italijos kosmoso agentūra (Agenzia Spaziale Italiana – ASI). Kosminį aparatą sudarė du pagrindiniai elementai: orbitoje aplink Saturną dirbantis zondas „Cassini“ (pavadintas astronomo Giovanni Domenico Cassini vardu) ir nusileidimo aparatas „Huygens“ (pavadintas matematiko ir astronomo Christiaano Huygenso vardu), skirtas Titano palydovo atmosferai bei paviršiui tirti. Kad pasiektų Saturną, aparatas panaudojo Veneros, Žemės ir Jupiterio gravitacinius manevrus.

Moksliniai rezultatai ir misijos pabaiga

2004 m. Saturno orbitą pasiekęs „Cassini-Huygens“ atliko keletą fundamentalių atradimų: 2005 m. prancūzų-vokiečių gamybos zondas „Huygens“ sėkmingai nusileido Titane, užfiksuodamas skystų angliavandenilių ežerus, o „Cassini“ atrado skysto vandens geizerius Encelado palydove. Misija oficialiai užbaigta 2017 m. rugsėjo 15 d., kontroliuojamai nukreipiant aparatą į Saturno atmosferą, kad būtų išvengta galimo palydovų užteršimo Žemės kilmės mikroorganizmais.

💡 Įdomus faktas:

Kad užtikrintų elektros energijos tiekimą tolimoje kosminėje erdvėje, kur Saulės šviesos nepakanka saulės baterijoms, „Cassini“ naudojosi radioizotopiniu termoenergetiniu generatoriumi (RTG) su 32,7 kg plutonio-238 izotopo. Tai sukėlė ekologinių grupių protestus starto dieną Kanaveralo kyšulyje.