XI amžiaus pradžios Šiaurės Europos ir Britų salų politinės bei karinės istorijos metraščiuose užfiksuotas vienas svarbiausių susidūrimų, lėmusių Anglijos skandinaviškąją dinastinę liniją. Asanduno lauke spalio 18 dieną Danijos karaliaus Knuto Didžiojo (Cnut) pajėgos sutriuškino Anglijos karaliaus Edmundo Geležiniojo (Edmund Ironside) kariuomenę, galutinai užbaigdamos ilgametį karinį konfliktą dėl Anglijos sosto.

Dinastinis konfliktas ir strateginis kontekstas

Po karaliaus Etelredo Nepatartojo (Æthelred) mirties 1016 m. pavasarį, kova dėl Anglijos karalystės kontrolės pasiekė kulminaciją. Edmundas Geležinysis perėmė anglų pasipriešinimo vadovavimą ir sėkmingai sutelkė saksų pajėgas, kelis kartus atremdamas danų skverbimąsi bei nutraukdamas Londono apgultį. Tačiau Knutas Didysis, siekdamas užtikrinti skandinavų viešpatavimą saloje, toliau niokojo Mersijos bei Esekso žemes. Abu karaliai sutelkė pagrindines savo pajėgas prie Asanduno, kur įvyko lemiamas abiejų kariuomenių mūšis.

Mūšio eiga, išdavystė ir politinės pasekmės

Aštrios kaktomušos metu anglų skydų sienos gynyba iš pradžių sėkmingai atlaikė skandinavų puolimą, tačiau lemiamu momentu Mersijos ealdormanas Eadrikas Streona (Eadric Streona), priklausęs Edmundo Geležiniojo stovyklai, netikėtai pasitraukė iš mūšio lauko su savo pajėgomis. Ši išdavystė sukėlė sumaištį anglų gretose ir leido Knuto Didžiojo pajėgoms apsupti bei sunaikinti anglosaksų elito pagrindą. Netrukus po mūšio Edmundas Geležinysis buvo priverstas pasirašyti Dirhersto (Deerhurst) sutartį, kuria padalijo valstybę: Knutas Didysis perėmė valdyti žemes į šiaurę nuo Temzės, o po kelių savaičių įvykusios mįslingos Edmundo mirties tapo vienvaldžiu visos Anglijos karaliumi.

💡 Įdomus faktas:

Po šios pergalės Knutas Didysis tapo galingos Šiaurės jūros imperijos, apėmusios Daniją, Angliją, Norvegiją ir dalį Švedijos, valdovu. Buvusio mūšio vietoje 1020 m., dalyvaujant pačiam Knutui Didžiajam ir anglų dvasininkijai, buvo iškilmingai pašventinta atminimo bažnyčia, skirta visų mūšyje žuvusių anglų bei danų karių sieloms atminti ir abiejų tautų taikai įtvirtinti.