Septintojo dešimtmečio Didžiosios Britanijos kasybos pramonės plėtra ir nepakankama atliekų kalnų priežiūra privedė prie vienos tragiškiausių pramoninių katastrofų šalies istorijoje. Pietų Velso kasybos gyvenvietėje Aberfane (Aberfan) spalio 21 dieną po ilgalaikio lietaus nuslinkusi drėgna anglies atliekų kalno nuošliauža užpylė pradinę mokyklą ir kelis gyvenamuosius namus, nusinešdama šimto keturiasdešimt keturių žmonių, iš kurių šimtas šešiolika buvo vaikai, gyvybes.

Geotechninės priežastys ir aplaidumo veiksniai

Katastrofos priežastimi tapo septintasis anglies atliekų kalnas, supiltas tiesiai ant kalno šlaito, po kuriuo tekėjo požeminiai šaltiniai. Dėl gausaus kritulių kiekio atliekų masė prisipildė vandens, prarado geotechninį stabilumą ir likus kelioms minutėms iki pamokų pradžios didžiuliu greičiu nuslinko žemyn į slėnį, visiškai palaidodama Pantglaso pradinę mokyklą.

Teisinis tyrimas ir saugumo teisėtyros pokyčiai

Teisėjo Edmundo Davieso (Edmund Davies) vadovaujamas oficialus tyrimas nustatė, kad už tragediją tiesiogiai atsakinga Nacionalinė anglies taryba, ilgą laiką ignoravusi vietos gyventojų įspėjimus dėl atliekų kalno pavojaus. Tragedija paskatino iš esmės peržiūrėti kasybos atliekų tvarkymo standartus, o 1969 metais priimtas Karjerų ir kasyklų atliekų kalnų aktas įpareigojo griežtai kontroliuoti visų šalyje esančių atliekynų geologinį saugumą.

💡 Įdomus faktas:

Po katastrofos likusiems atliekų kalnams pašalinti reikalingos lėšos iš pradžių buvo paimtos iš Aberfano katastrofos memorialinio fondo, surinkto iš visuomenės aukų. Tik po kelių dešimtmečių, 1997 metais, Jungtinės Karalystės vyriausybė grąžino šias lėšas fondui, pripažindama, kad atliekų šalinimas buvo valstybės ir kasybos pramonės, o ne aukų artimųjų pareiga.