Šaltojo karo laikų kosminėse lenktynėse Prancūzija įrašė unikalų puslapį aviacijos ir kosmoso medicinos istorijoje. Alžyro dykumoje esančiame Hamagiro kosmodrome spalio 18 dieną Prancūzijos aviacijos medicinos tyrimų centras paleido raketa-zondą „Véronique AG1“, kuria į suborbitinį skrydį išskriejo katė, vardu Félicette.

Fiziologiniai tyrimai ir pasiruošimas misijai

Prancūzų mokslininkai, siekdami ištirti nesvarumo būsenos bei didelių pagreičių poveikį gyvūnų centrinei nervų sistemai, paruošė keturiolikos kačių grupę. Gyvūnams chirurginiu būdu galvos smegenyse buvo implantuoti elektrodai, skirti neurofiziologiniams signalams ir smegenų aktyvumui skrydžio metu registruoti. Likus kelioms valandoms iki starto, ramiausiu elgesiu pasižymėjusi beglobė Paryžiaus katė, vėliau gavusi Félicette vardą, buvo pasirinkta pagrindine paciente šiai suborbitinei misijai.

Suborbitinis skrydis ir moksliniai rezultatai

Raketa pakilo į daugiau nei 150 kilometrų aukštį, pasiekdama kosmoso ribą. Skrydis truko 13 minučių, iš kurių apie penkias minutes katė patyrė visišką nesvarumo būseną. Nusileidimo kapsulei su parašiutu sėkmingai sugrįžus į Žemę, Félicette buvo rasta gyva ir nesužeista. Šis tyrimas suteikė prancūzų biologams ir inžinieriams vertingų telemetrijos duomenų apie žinduolių vestibulinio aparato bei neurofiziologines reakcijas kosminio skrydžio sąlygomis.

💡 Įdomus faktas:

Félicette iki šiol išlieka vienintele kate istorijoje, pabuvusia kosmose ir sėkmingai išgyvenusia skrydį. Nors vėlesniais dešimtmečiais ši misija buvo primiršta, lyginant su šuns Laikos ar šimpanzės Hamo žygdarbiais, 2019 m. Tarptautiniame kosmoso universitete Strasbūre (Strasbourg) Félicette atminimui buvo iškilmingai atidengta pusantro metro aukščio bronzinė skulptūra, vaizduojanti ant Žemės rutulio tūpančią ir į žvaigždes žiūrinčią katę.