Viduramžių Britų salose pasiektas ilgalaikis diplomatinis kompromisas, apibrėžęs dviejų kaimyninių valstybių teisinę ateitį. Anglijos karalius Henrikas III ir Škotijos karalius Aleksandras II oficialiai pasirašė Jorko sutartį, kuria buvo galutinai nustatyta oficiali ir nekintama abiejų karalysčių sausumos siena.

Diplomatinė taika vietoj karinių konfliktų

1237 metų rugsėjo 25 dieną sudarytas susitarimas padėjo tašką ilgus amžius tvyrojusiai įtampai ir teritoriniams ginčams dėl pasienio žemių šiaurės Anglijoje. Pagal sutarties sąlygas Škotijos karalius atsisakė pretenzijų į ginčytinas teritorijas Northumberlande, Cumberlande bei Westmorelande, o mainais gavo žemės valdas ir užtikrintą taikų sugyvenimą su galingesne pietine kaimyne. Šis dokumentas suteikė teisinį stabilumą ir leido abiem karalystėms ilgą laiką palaikyti taikius kaimyninius santykius.

Pamatai šiuolaikinei sienai

Nors per ateinančius šimtmečius pasienio regione vis dar kildavo vietinių konfliktų, Jorko sutartimi nustatyta linija tapo beveik identiška dabartinei šiuolaikinei Anglijos ir Škotijos administracinei ribai.

💡 Įdomus faktas:

Siekdamas užtvirtinti šią taiką ir gerus santykius su Škotijos valdovu, Anglijos karalius Henrikas III anksčiau buvo ištekinęs savo seserį Joan už Aleksandro II, o Jorko sutartis tik formaliai įteisino šią dinastinę ir politinę taiką teisiškai.