Pasaulinės politikos, komunistinio totalitarizmo ir milžiniškų istorinių lūžių metraščiuose įrašyta viena lemiamųjų Kinijos liaudies respublikos dienų. Praėjus vos mėnesiui po galingojo lyderio Mao Zedongo mirties, naujasis šalies vadovas Hua Guofengas, slapta bendradarbiaudamas su įtakingais kariškiais, surengė netikėtą valstybinį perversmą ir suėmė galingąją „Ketverių gaują“, kurios priekyje stovėjo pati Mao našlė Jiang Qing.

Chaosio pabaiga ir naujos eros nuojauta

1976 metų spalio 6 dieną įvykdytas ginkluotas sąmokslas akimirksniu neutralizavo radikalųjį partijos sparną, dešimtmetį terrorizavusį šalį per kruvinąją Kultūrinę revoliuciją. Šis žingsnis nutraukė masinį intelektualų persekiojimą, ekonominį paralyžių bei visuotinę suirutę, atverdamas duris pragmatikesnei politikai ir būsimoms Deng Xiaoping vadovaujamoms ekonominėms reformoms, kurios iš esmės pakeitė Kinijos bei pasaulio veidą.

Istorinė reikšmė ir padariniai

„Ketverių gaujos“ suėmimas simboliškai uždarė tamsiausią ir destruktyviausią šiuolaikinės Kinijos istorijos etapą, atnešdamas palengvėjimą milijonams piliečių ir nukreipdamas šalį į modernizacijos bei integracijos į pasaulinę rinką kelią.

💡 Įdomus faktas:

Įdomu tai, kad planuojant suėmimą, saugumo pajėgos nenaudojo jokių šaunamųjų ginklų – visi keturi pagrindiniai gaujos nariai buvo sugauti atskiruose susitikimuose, paprasčiausiai apsupti karininkų ir informuoti, kad jiems taikomas „partinis izoliavimas tyrimui“.