Per Didįjį Šiaurės karą Švedijos kariuomenė įsiveržė į strateginę Biržų tvirtovę ir ją visiškai sunaikino, susprogdindama galingus įtvirtinimus bei rūmus. Šis įvykis žymėjo vieną skaudžiausių smūgių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinerei infrastruktūrai ir atvėrė kelią tolimesniems priešo nusiaubimams šalyje.

Strateginė Biržų tvirtovės reikšmė ir karinis konfliktas

XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje Biržų pilis buvo viena moderniausių ir galingiausių bastioninio tipo tvirtovių visoje LDK. Ji užėmė išskirtinę geografinę padėtį, saugodama valstybės šiaurines sienas. Tačiau Didžiojo Šiaurės karo vėtra neaplenkė šio krašto – sustiprėję Švedijos karaliaus Karolio XII daliniai pasuko link Biržų, siekdami sunaikinti svarbų Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos sąjungininkų atramos punktą.

Pilies sunaikinimo eiga ir istorinės pasekmės

Po atkaklaus pasipriešinimo ir mūšių švedų kariuomenė užėmė tvirtovę. Nenorėdami palikti strateginio objekto priešams ar patys gaišti laiko jo nuolatinei gynybei, okupantai nusprendė pilį sunaikinti. Užtaisius didžiulius parako kiekius, buvo susprogdinti įtvirtinimai, bastionai ir reprezentaciniai Radvilų rūmai. Tai paliko didžiulę karinę ir kultūrinę tuštumą regionaciniame LDK gyvenime, o pati pilis vėl atgimė tik praėjus šimtmečiams.

💡 Įdomus faktas:

Sprogdinimas buvo toks galingas, kad po jo likę griuvėsiai ir pylimai šimtmečiui apaugo mišku, o vietiniai gyventojai ilgą laiką šią vietą vadino tiesiog paslaptingais „kalnais“, kol XX a. antroje pusėje prasidėjo archeologiniai tyrimai ir atstatymo darbai.