Šimtus metų gyvavusios Osmanų imperijos širdį – Stambulą – keičia nauja valstybės būstinė Anatolijos pusiasalio gilumoje. Didžioji Turkijos Nacionalinė Asamblėja priima vienbalsį sprendimą oficialiai paskelbti Ankarą naująja Turkijos valstybės sostine, likus vos dviem savaitėms iki respublikos proklamavimo.

Geopolitinis sprendimas ir saugumas

1923 metų spalio 13 dieną priimtas įstatymas žymėjo aiškų atsiribojimą nuo senosios imperinės praeities. Mustafa Kemalio Atatiurko (Mustafa Kemal Atatürk) vadovaujamas nepriklausomybės judėjimas Ankarą kaip savo būstinę pasirinko dar Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Senoji sostinė Stambulas dėl savo geografinės padėties prie Boso sąsiaurio buvo lengvai pasiekiama užsienio valstybių laivynams, o po karo kelerius metus ją buvo okupavusios sąjungininkų pajėgos. Tuo tarpu Ankara, esanti giliai Anatolijos žemyne, užtikrino strateginį saugumą ir simbolizavo naujos, modernios tautinės valstybės kūrimąsi.

Miesto transformacija

Sprendimo priėmimo metu Ankara buvo nedidelis, dulkėtas Anatolijos miestelis, kuriame gyveno apie 35 tūkstančius gyventojų, stigo tinkamos infrastruktūros bei vandentiekio. Paskelbus ją sostine, prasidėjo spartus ir ištisus dešimtmečius trukęs miesto planavimas. Architektams buvo patikėta užduotis iš pamatų sukurti modernų administracinį, kultūrinį bei švietimo centrą, kuris šiandien tapo kelių milijonų gyventojų metropoliu.

💡 Įdomus faktas:

Užsienio valstybių diplomatai iš pradžių skeptiškai vertino sprendimą perkelti sostinę iš prabangaus Stambulo į provincijos miestelį – dauguma Europos šalių ambasadų ilgai delsė perkelti savo būstines ir Ankarą vadino tik „laikinąja stovyklaviete“, tikėdamosi, kad valdžia vėliau grįš prie Bosforo sąsiaurio krantų.