Tarptautinių santykių, Šaltojo karo istorijos ir geopolitinių krizių metraščiuose įrašyta viena pavojingiausių dienų. Kubos užsienio reikalų ministrui Rauliam Roai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje išsakius poziciją, pasaulis atsidūrė ant branduolinio konflikto slenksčio, prasidedant intensyviam kariniam ir diplomatiniam susidūrimui tarp JAV ir Sovietų Sąjungos.

Krizės esmė ir diplomatinė įtampa

1962 metų spalio 8 dieną tarptautinė įtampa pasiekė kritinį tašką, kai paaiškėjo slapta Sovietų Sąjungos vykdoma vidutinio nuotolio branduolinių raketų bazių statyba Kubos saloje. Nors JAV žvalgyba branduolinių ginklų buvimą saloje visiškai patvirtino kiek vėliau, spalio pradžioje prasidėję diplomatinių kanalų susirėmimai ir didėjantis karinis pasirengimas parodė tiesioginę konfrontacijos grėsmę tarp dviejų supervalstybių.

Pasekmės pasaulio saugumui

Šis incidentas tapo viena kritiškiausių akimirkų per visą Šaltojo karo laikotarpį, privertusių abiejų šalių lyderius suprasti branduolinio karo katastrofines pasekmes. Krizės suvaldymas vėliau paskatino tiesioginio ryšio linijos („karštojo telefono“) tarp Maskvos ir Vašingtono įsteigimą bei pirmuosius tarptautinius susitarimus dėl ginkluotės ribojimo.

💡 Įdomus faktas:

Nors Kubos raketų krizė dažniausiai asocijuojasi su dešimčia dienų po JAV prezidento Johno F. Kennedy televizijos kreipimosi, pats salos militarizavimo planas sovietų vadovybės buvo kodiniu pavadinimu „Anadyr“ pradėtas įgyvendinti dar vasarą, o raketos į Kubą gabenamos slapta civiliniais laivais.