Pasaulinės literatūros, XX amžiaus kultūros istorijos ir intelektualinės kovos metraščiuose įrašyta viena reikšmingiausių dienų. Švedijos akademijai paskelbiant laureatų pavardes, Aleksandrui Solženicynui buvo paskirta Nobelio literatūros premija, tapusi istoriniu įvykiu disidentinėje Sovietų Sąjungos realybėje.

Prizas ir jo reikšmė literatūrai

1970 metų spalio 8 dieną Švedijos akademija skyrė Nobelio literatūros premiją rusų rašytojui Aleksandrui Solženicynui už jo kūrinių etišką jėgą, kuria jis tęsė nepakeičiamas rusų literatūros tradicijas. Kūriniai, tokie kaip „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ ir pogrindyje platinami tekstai, atvėrė pasauliui tiesą apie sovietinių lagerių sistemą ir totalitarinio režimo žiaurumus.

Pasekmės ir sovietų valdžios reakcija

Šis apdovanojimas sukėlė didžiulį tarptautinį atgarsį ir sustiprino autoriaus poziciją kovoje už žodžio laisvę. Sovietų Sąjungos vadovybė ir oficialioji spauda į premijos paskyrimą reagavo itin priešiškai, pradėdama aršią šmeižto kampaniją prieš rašytoją, kuri galiausiai 1974 metais privedė prie jo priverstinio ištrėmimo iš šalies ir pilietybės atėmimo.

💡 Įdomus faktas:

Baimindamasis, kad išvykęs atsiimti apdovanojimo į Stokholmą jis nebūtų įleistas atgal į Sovietų Sąjungą, Aleksandras Solženicynas nusprendė nedalyvauti tų metų gruodžio mėnesį vykusioje ceremonijoje, o Nobelio premijos medalį ir diplomą oficialiai atsiėmė tik po kelių metų, jau būdamas priverstinėje emigracijoje Vakaruose.