Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto vadovaujama Didžioji armija perėjo tuščius miesto vartus ir pasiekė Maskvą, tikėdamasi greitos pergalės ir taikos sutarties. Tačiau šis triumfas akimirksniu virto strateginiu košmaru, kai pačiame mieste kilo milžiniški gaisrai, palikę imperatoriaus karius degančiose ir maisto stokojančiose dulkėse.

Tuščio miesto paslaptis ir strateginė krizė

Kai prancūzų avangardas pasiekė Rusijos senąją sostinę, juos pasitiko ne miesto raktus nešantys delegatai, o niūri tyluma. Rusijos kariuomenės vadas Michailas Kutuzovas priėmė sprendimą Maskvą palikti, evakuojant didžiąją dalį gyventojų ir išsivežant arba sunaikinant maisto atsargas bei vertingus išteklius. Napoleonui įžengus į Kremlių paaiškėjo, kad pergalė mūšio lauke neatsinešė politinės kapituliacijos, kurios jis taip desperatiškai siekė.

Gaisrai ir pražūtingo atsitraukimo pradžia

Jau pirmosiomis dienomis Maskvoje prasidėjo mįslingi gaisrai, kurie per kelias dienas nuniokojo didžiąją medinio miesto dalį. Nors rusai kaltino pačius prancūzų plėšikus, o prancūzai – rusų paliktus diversantus, pasekmės buvo katastrofiškos armijai: sunaikinta stogų virš galvų apsauga ir atsargos. Suprasdamas, kad žiemoti sudegusiame mieste neįmanoma, po kelių savaičių laukimo Napoleonas buvo priverstas pradėti legendinį bei pražūtingą atsitraukimą.

💡 Įdomus faktas:

Prancūzų generolai ir pats Napoleonas buvo taip priblokšti miesto tuštumos, kad imperatorius, stovėdamas ant Poklonnaja kalvos ir žvelgdamas į kupolų jūrą, pasakė pranašiškus žodžius: „Jiems tai kainuos brangiai“, visiškai neįsivaizduodamas, kad didžiausia kaina teks jo pačio kariuomenei.