Pasaulinės istorijos, Prancūzijos revoliucijos ir pilietinių teisių metraščiuose įrašyta viena dramatiškiausių ir lemiamų dienų. Tūkstančiai piktų, iš bado ir nepriteklių kenčiančių Paryžiaus darbininkių bei moterų, lydimi Nacionalinės gvardijos, ginkluotos peiliais ir patrankomis, patraukė iš Paryžiaus į Versalio rūmus, kad pareikalautų duonos iš karaliaus Liudviko XVI ir priverstų jį nusileisti tautos valiai.

Rūstus moterų kerštas ir karališkosios valdžios žlugimas

1789 metų spalio 5 dieną prasidėjęs ir per naktį trūkęs žygis iš esmės pakeitė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos eigą. Įsiveržusios į karališkąsias valdas ir persekiojamos bado bei nevilties, moterys sulaužė iki tol nekeliamos karališkosios didybės mitą. Jau kitos dienos rytą monarchas buvo priverstas kartu su visa šeima palikti prabangų Versalį ir persikelti į Paryžių, kur revoliucionieriai galėjo juos visiškai kontroliuoti. Šis įvykis faktiškai sužlugdė absoliučiąją Prancūzijos karaliaus valdžią.

Lūžis revoliucijos metraštyje

Ši masinė akcija parodyta, kad revoliucija nebėra tik intelektualų ir filosofų diskusijos salonuose – ji tapo gyva, gatvėse gimstančia jėga, kurioje lemiamu balsu tapo paprasti, sunkiai gyventojai.

💡 Įdomus faktas:

Nors žygiui vadovaujančios moterys pradžioje reikalavo tik prieinamos duonos kainos ir maisto atsargų Paryžiaus turgums, įvykių įkarštyje jų pyktis persimetė ir į karalienę Mariją Antuanetę – tik per plauką ir greitą rūmų sargybinių reakciją pavyko išvengti fizinio susidorojimo su karaliene, kurios privati miegamojo lytis buvo subadyta durtuvais vos kelios sekundės po to, kai ji spėjo pabėgti per slaptą koridorių.