Pasaulinės mokslo pažangos, astronomijos ir visatos tyrinėjimų metraščiuose padarytas revoliucingas bei istorinis atradimas. Šveicarų astronomai Michelis Mayoras ir Didier Queloz per spaudos konferenciją oficialiai pranešė apie pirmosios egzoplanetos atradimą, skriejančios apie pagrindinės sekos saulės tipo žvaigždę 51 Pegasi, esančią už maždaug 50 šviesmečių nuo Žemės.

Nauji pasauliai už Saulės sistemos ribų

1995 metų spalio 5 dieną paskelbtas atradimas iš esmės pakeitė visą moderniosios žmonijos supratimą apie kosmosą ir mūsų vietą jame. Iki tol planetų buvimas už Saulės sistemos ribų buvo laikomas tik teorine hipoteze ir fantastika, o mokslininkai neturėjo jokių tiesioginių įrodymų, kad kitos žvaigždės turėtų savo planetų sistemas. Naudodami itin jautrius spektrografus ir matuodami radialinio greičio pokyčius, astronomai sugebėjo aptikti, kaip milžiniška nematoma planeta savo gravitacija traukia gimtąją žvaigždę. Už šį epochinį pasiekimą autoriai vėliau buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

Naujos eros pradžia astrofizikoje

Šis atradimas atvėrė kelią tūkstančių kitų planetų paieškoms kosminėje erdvėje. Per ateinančius dešimtmečius NASA ir kitos kosmoso agentūros specialiais teleskopais aptiko tūkstančius egzoplanetų, priartindamos žmoniją prie atsakymo į amžiną klausimą – ar mes esame vieni visatoje.

💡 Įdomus faktas:

Atrastoji planeta buvo priskirta prie vadinamųjų „karštųjų jupiterių“, nes ji yra milžiniško dujų milžino dydžio, tačiau aplink savo gimtąją žvaigždę apskrieja vos per 4 paras, kadangi ji yra įsikūrusi nepaprastai arti žvaigždės, kur temperatūra siekia tūkstančius laipsnių.