Devynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje tarptautinio turo praktika bei masinės informavimo priemonės suformavo šiuolaikinį kultūros žvaigždės fenomeną. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje (Paris) spalio 22 dieną gimė Sarah Bernhardt (Sarah Bernhardt), tapusi viena iškiliausių teatro vaidybos meistrių bei pirmąja pasaulinio masto scenos menininke.

Sceninis meistriškumas ir charakteriniai vaidmenys

S. Bernhardt (Sarah Bernhardt) išgarsėjo „Comédie-Française“ teatre bei vėliau pačios vadovaujamose scenose, sukūrusi įsimintinus vaidmenis Jeano Racine'o (Jean Racine), Victoro Hugo (Victor Hugo) bei Edmondo Rostando (Edmond Rostand) dramose. Jos ypatingas balso tembras, ekspresyvi gestikuliacija ir gebėjimas įkūnyti tiek tragiškus moterų, tiek vyriškus vaidmenis – pavyzdžiui, Williamo Shakespeare'o (William Shakespeare) Hamletą – pelnė jai visuotinį kritikų bei žiūrovų pripažinimą.

Pasaulinis populiarinimas ir ankstyvasis kinas

Artistė buvo viena pirmųjų divų, surengusių turo pasirodymus Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje bei Australijoje. S. Bernhardt (Sarah Bernhardt) taip pat viena pirmųjų suvokė naujųjų medijų – garso įrašų bei tyliojo kino – svarbą, įsiamžindama ankstyvosiose kinematografinėse juostose ir taip išsaugodama XIX amžiaus prancūzų klasikinės vaidybos mokyklos tradiciją ateities kartoms.

💡 Įdomus faktas:

1915 metais dėl pažeidimo komplikacijų S. Bernhardt (Sarah Bernhardt) buvo amputuota koja, tačiau ji atsisakė naudotis protezu ar nutraukti vaidybinę veiklą. Aktorė toliau vaidino scenoje sėdėdama specialiame krėsle arba nešiojama ant neštuvų, demonstruodama neįtikėtiną profesinį atsidavimą iki pat savo gyvenimo pabaigos.