Rasinės nelygybės ir policijos smurto problemos JAV paskatino radikalių organizacijų kūrimąsi. Visuomenės aktyvistai Huejus P. Newtonas (Huey P. Newton) ir Bobby Seale'as (Bobby Seale) spalio 15 dieną Oklande įkuria „Juodųjų panterų“ partiją savigynai (Black Panther Party for Self-Defense), atvėrusią naują JAV afroamerikiečių teisių judėjimo etapą.

Socialinės priežastys ir dešimties punktų programa

Organizacija susikūrė kaip atsakas į afroamerikiečių bendruomenės marginalizaciją bei policijos piktnaudžiavimą įgaliojimais miestų skurdo zonose. H. P. Newtonas ir B. Seale'as parengė doktrininį dokumentą – „Dešimties punktų programą“ (Ten-Point Program), kurioje reikalavo darbo vietų, būsto, išsilavinimo, afroamerikiečių atleidimo nuo karinės tarnybos bei neteisėtų teismo procesų peržiūrėjimo. Įkvepta marksizmo ir antikolonijinių judėjimų idėjų, partija akcentavo bendruomenės savivaldą bei ginkluotą savigyną.

Veiklos formos ir susidūrimas su teisėsauga

„Juodosios panteros“ pagarsėjo patruliavimu Oklando gatvėse: ginkluoti organizacijos nariai stebėjo policijos pareigūnų veiksmus, tikrindami, ar nepažeidžiamos piliečių teisės. Greta ginkluoto patrulio, partija organizavo plačias socialines programas, pavyzdžiui, „Nemokamus pusryčius vaikams“ (Free Breakfast for Children) bei nemokamas sveikatos priežiūros klinikų paslaugas. Organizacijos radikalėjimas sukėlė JAV federalinių institucijų reakciją: Federalinis tyrimų biuras (Federal Bureau of Investigation) įtraukė partiją į slaptos programos COINTELPRO nusitaikymo objektus, kas lėmė ilgalaikius teisinius bei ginkluotus susidūrimus.

💡 Įdomus faktas:

Juoda beretė, juoda odinė striukė ir mėlyni marškiniai tapo oficialia „Juodųjų panterų“ uniforma. Organizacijos simbolį – puolančią juodąją panterą – įkūrėjai perėmė iš Alabamos valstijos Loundso apygardos laisvės organizacijos (Lowndes County Freedom Organization).