Antikinio pasaulio politinėje padangėje užfiksuotas retas ir istoriškai reikšmingas precedentas. Romos senatas, jau ilgą laiką praradęs savo buvusią galią imperatorių valdžios akivaizdoje, paskutinį kartą istorijoje savarankiškai išrinko naująjį imperatorių – juo tapo turtingas senatorius, 75-erių Marcus Claudius Tacitus.

Senato valdžios sugrįžimas laikinajai peremenei

275 metų rugsėjo pabaigoje, po imperatoriaus Aureliano nužudymo kilusiam politiniam vakuumui ir kariuomenei paprašius Senato pačioms pasirinkti naują vadovą, senatoriai pasinaudojo proga ir į sostą pakėlė išsilavinusį bei gerbiamą aristokratą Tacitą. Nors jis pats pradžioje dvejojo priimti šią itin pavojingą naštą dėl savo solidaus amžiaus, Senato sprendimas trumpam sugrąžino respublikmečio laikų iliuziją, kad Romos likimą vėl sprendžia senatoriai, o ne vien legionai.

Trumpa ir rūsti valdžios realybė

Nors naujasis imperatorius žadėjo gerbti Senato teises ir vykdyti valstybės reformos darbus, jo valdymo laikas truko itin trumpai – jau po kelių mėnesių jis mirė per karinę kampaniją Rytuose, o Senato teisė rinkti imperatorių daugiau niekada nepasikartojo.

💡 Įdomus faktas:

Marcus Claudius Tacitus didžiavimąsi kildino iš garsiojo romėnų istoriko Tacito giminės ir netgi įsakė visiems bibliotekininkams nukopijuoti jo protėvio veikalus po dešimt kartų per metus, kad jie nebūtų sunaikinti ar užmiršti.