Šią dieną Portugalija oficialiai pripažino Bisau Gvinėjos nepriklausomybę, užbaigdama daugiau nei dešimtmetį trukusį kruviną išsivadavimo karą Vakarpusės Afrikoje. Šis žingsnis tapo portugalų kolonijinės imperijos subyrėjimo pradžia.

Kova už laisvę

Nuo 1963 metų Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio nepriklausomybės partija (PAIGC), vadovaujama charizmatiško lyderio Amílcar Cabral, vykdė itin sėkmingą partizaninį karą prieš Portugalijos kolonijines pajėgas. Sukilėliai sugebėjo užimti didžiąją šalies kaimiškų vietovių dalį ir sukurti ten savo administraciją.

Svarbiu lūžiu tapo 1974 m. balandžio mėnesį pačioje Portugalijoje įvykusi „Gvazdikų revoliucija“, kuri nuvertė autoritarinį režimą. Naujoji Portugalijos valdžia nusprendė nedelsiant nutraukti beprasmiškus kolonijinius karus Afrikoje ir suteikti visoms savo kolonijoms laisvę.

Istorinis palikimas

Bisau Gvinėjos nepriklausomybės pripažinimas paskatino grandininę reakciją, po kurios laisvę atgavo ir kitos Portugalijos valdomos teritorijos – Mozambikas, Angola bei Žaliasis Kyšulys.

Įdomus faktas: Bisau Gvinėja savo nepriklausomybę vienašališkai buvo paskelbusi dar 1973 m. rugsėjį džiunglėse esančioje atsilaisvinusioje teritorijoje, o iki tol, kol Portugalija tai pripažino oficialiai 1974 m. rugsėjo 10 d., naująją valstybę jau buvo pripažinusios daugiau nei 90 pasaulio šalių.