Pasaulis · įvykis nutiko rugsėjo 7 d. · prieš 86 metus
NAKTINIS TERRORAS VIRŠ SOSTINĖS: Vokietijos „Luftwaffe“ pradėjo „Blitz“ bombardavimo kampaniją prieš Londoną
Londonas, Jungtinė Karalystė, 1940 m. rugsėjo 7 d.
Šią dieną nacių Vokietijos karinės oro pajėgos (Luftwaffe) surengė masinį, niokojantį Londono bombardavimą, oficialiai pradėjusį istorinį laikotarpį, žinomą kaip „The Blitz“. Šis antskrydis tapo lūžio tašku Antrajame pasauliniame kare, kai Vokietijos vadovybė, patyrusi nesėkmes oro mūšyje dėl Britanijos, nusprendė pakeisti taktiką ir pradėjo sistemingai bombarduoti Didžiosios Karalystės miestus bei civilinius rajonus, siekdama palaužti šalies gyventojų dvasią ir priversti Londoną kapituliuoti.
Ugnies audra virš Londono ir pirmosios naktys
Pirmasis masinis antskrydis prasidėjo vėlai popietę, kai šimtai vokiečių bombonešių, saugomų naikintuvų, pasiekė britų sostinę. Dėmesys buvo sutelktas į Londono uosto rajonus ir pramonines bei gyvenamąsias zonas prie Temzės upės. Miestas akimirksniu paskendo dūmuose ir liepsnose, o uosto sandėliai bei darbininkų kvartalas patyrė milžinišką destrukciją.
Skirtingai nei dieniniai antpuoliai, šis smūgis pažymėjo perėjimą prie naktinio teroro strategijos. Bombardavimai tęsėsi be perstojo net 57 naktis iš eilės, paversdami gyvenimą Londone nuolatine kovos už išlikimą realybe. Nepaisant sugriautų tūkstančių namų, dešimčių tūkstančių žuvusių bei sužeistų civilių, britai nepasidavė – sostinės gyventojai masine dvasine vienybe ir geležine ištverme atlaikė šį beprecedentį spaudimą.
Strateginis Hitlerio apsiskaičiavimas
Vokietijos sprendimas pulti miestus vietoje karinių aerodromų ir radaro stočių tapo viena didžiausių strateginių trečiojo reicho klaidų kare. Šis manevras leido Britanijos Karalihnėms oro pajėgoms (RAF) atsigauti po sunkių netekčių ir išlaikyti savo kovinį pajėgumą, o „Blitz“ kampanija galiausiai nepasiekė savo tikslo – britų valia kovoti tik sustiprėjo.
Įdomus faktas: Prasidėjus naktiniams antskrydžiams, Londono metro stotys tapo pagrindine gyventojų priedanga – tūkstančiai londoniečių kiekvieną vakarą traukdavo po žeme nešti savo kilimėlių ir miegoti geležinkelio peronuose bei tuneluose. Nors valdžia pradžioje bandė riboti patekimą į metro, baimindamasi ligų protrūkių ir panikos, greitai nusileido visuomenės spaudimui ir pati įrengė stotyse gultus, medicinos punktus bei tualetus.



