Šaltojo karo laikotarpio tarptautinės ekonomikos bei geopolitikos istorijoje įvyko struktūrinis sukrėtimas, nusakęs šiuolaikinės energetikos politikos ir pasaulinės finansų sistemos raidą. Arabų šalių naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OAPEC) narės spalio 17 dieną oficialiai paskelbė naftos gavybos sumažinimą ir embargo įvedimą JAV bei kitoms Vakarų valstybėms, rėmusioms Izraelį Jom Kipuro kare.

Jom Kipuro karas ir energetinis ginklas

1973 m. spalio 6 d. prasidėjęs Jom Kipuro karas, kuriame Egipto ir Sirijos koalicija užpuolė Izraelį, greitai peraugo į didžiųjų galybių netiesioginį susidūrimą. JAV prezidento Richardo Nixono (Richard Nixon) administracijai priėmus sprendimą skubiai tiekti karinę ginkluotę Izraeliui, arabų valstybių vadovai, susirinkę Kuveite, nusprendė panaudoti naftos išteklius kaip geopolitinio spaudimo priemonę. Spalio 17 d. OAPEC ministrai nutarė kas mėnesį mažinti naftos gavybą 5 procentais iki tol, kol Izraelio pajėgos pasitrauks iš okupuotų arabų žemių, o vėliau įvedė visišką naftos tiekimo draudimą JAV ir Nyderlandams.

Pasaulinė ekonominė krizė ir struktūriniai pokyčiai

Sprendimas sukėlė precedento neturintį naftos kainų šuolį: žalios naftos kaina pasaulinėje rinkoje išaugo keturis kartus – nuo maždaug 3 dolerių už barelį iki beveik 12 dolerių. Vakarų Europoje ir JAV tai sukėlė gilią stagfliaciją – aukštos infliacijos ir ekonominio nuosmukio derinį. Krizė privertė Vakarų valstybes įvesti griežtas energijos taupymo priemones, paskatino Šiaurės jūros bei Aliaskos naftos telkinių eksploataciją, davė impulsą atominės energetikos plėtrai ir paskatino steigti Tarptautinę energetikos agentūrą.

💡 Įdomus faktas:

Siekiant suvaldyti kuro trūkumą, JAV Kongresas krizės metu įvedė visoje šalyje maksimalų 55 mylių per valandą (apie 88 km/h) greičio ribojimą magistraliniuose keliuose. Ši priemonė buvo sumanyta degalų sąnaudoms mažinti, tačiau netikėtai lėmė reikšmingą autoavarijų bei žūčių skaičiaus sumažėjimą JAV keliuose per kelerius vėlesnius metus.