Antrojo pasaulinio karo Azijos ir Ramiojo vandenyno teatro istorijoje bei karo nusikaltimų tyrimuose užfiksuotas tragiškas pramoninis-karinis projektas. Japonijos imperijos armija spalio 17 dieną oficialiai sujungė Birmos–Tailando geležinkelio linijos bėgius, užbaigdama 415 kilometrų ilgio strateginio transporto arterijos statybą, pareikalavusią daugiau nei 100 000 žmonių gyvybių.

Strateginis poreikis ir prievartinis darbas

1942 m. Japonijai užėmus Birmą, imperijos karinė vadovybė susidūrė su kritiniu tiekimo deficitu: sąjungininkų povandeniniams laivams paralyžiavus jūrų kelius Malakos sąsiauryje, iškilo būtinybė įrengti saugų sausumos maršrutą kariuomenei ir amunicijai transportuoti į Birmos frontą rengiantis įsiveržimui į Indiją. Statybos darbams Japonijos karinė vadovybė mobilizavo daugiau nei 60 000 sąjungininkų karo belaisvių (britų, australų, olandų ir amerikiečių) bei maždaug 200 000 Azijos prievartinių darbininkų (romusha). Darbai vyko itin atšiauriomis tropikų džiunglių sąlygomis, naudojant tik rankinius įrankius, sprogmenis ir primityvią įrangą.

Inžinerinis iššūkis ir humanitarinė katastrofa

Geležinkelio linija driekėsi per uolėtus kalnus, džiungles ir patvinusias upes, todėl reikalavo sudėtingų inžinerinių sprendimų, tokių kaip pragręžti uolų tarpekliai bei mediniai tiltai (garsiausias iš jų – tiltas per Kvajaus upę netoli Kančanaburio (Kanchanaburi)). Dėl sistemingo bado, tropinių ligų (maliarijos, choleros, dizenterijos), medicininės pagalbos nebuvimo bei žiauraus Japonijos prižiūrėtojų elgesio statybų metu žuvo apie 12 000 sąjungininkų karo belaisvių ir per 90 000 Azijos darbininkų. Po karo atlikti tyrimai šį projektą kvalifikavo kaip vieną šiurpiausių masinio prievartinio darbo ir karo nusikaltimų pavyzdžių.

💡 Įdomus faktas:

Dvi statybininkų brigados – viena žygiavusi iš Tailando pusės, kita iš Birmos pusės – susitiko ir paskutinį bėgių veržliaraktį įsuko spalio 17 d. netoli Konkoitos gyvenvietės. Nors Japonijos propaganda šį įvykį pateikė kaip didžiulę inžinerinę pergalę, pati geležinkelio linija veikė vos dvejus metus: nuo 1944 m. pabaigos sąjungininkų aviacija sistemingai bombardavo tiltus bei mazgus, o po Japonijos kapituliacijos 1945 m. didžioji geležinkelio dalis buvo išardyta arba apleista.