Didžiausias JAV metropolis įgijo šiuolaikinius civilinės aviacijos vartus. Niujorko meras Fiorello LaGuardia (Fiorello LaGuardia) spalio 15 dieną oficialiai atidaro Niujorko municipalinį oro uostą (New York Municipal Airport), kuris vėliau pervadintas LaGuardios oro uostu (LaGuardia Airport).

Statybos prielaidos ir projektas

Iki šio objekto atidarymo pagrindinis Niujorko regiono komercinis oro uostas veikė kaimyninėje Naujojo Džersio valstijoje – Niuarko oro uoste (Newark Airport). Meras F. LaGuardia atsisakė išlipti iš lėktuvo Niuarke reikalavęs skristi tiesiai į Niujorko teritoriją, taip inicijuodamas naujo modernaus komplekso statybą pačiame mieste. Oro uostas buvo įrengtas Kvinkso (Queens) rajone, prie Flašingo įlankos (Flushing Bay), panaudojant buvusio pramogų parko „North Beach Amusement Park“ teritoriją.

Infrastruktūra ir eksploatacijos pradžia

Statyboms, trukusioms dvejus metus ir kainavusioms apie 40 milijonų JAV dolerių, lėšų skyrė Viešųjų darbų administracija (Public Works Administration). Kompleksas pritaikytas tiek sausumos orlaiviams, tiek tuo metu populiarioms skraidančioms valtims (vandens lėktuvams). Atidarymo dieną oro uostą aplankė maždaug 325 000 žiūrovų. Komerciniai skrydžiai iš šio objekto pradėti tų pačių metų gruodžio 2 d., o orlaivių terminalas „Marine Air Terminal“ tapo pagrindiniu transatlantinių vandens lėktuvų maršrutų mazgu.

💡 Įdomus faktas:

Atidarymo metu oro uostas turėjo ilgiausią tuo metu kilimo ir tūpimo taką JAV rytinėje pakrantėje (maždaug 1 800 metrų). 1947 m., pagerbiant F. LaGuardios indėlį į miesto aviacijos plėtrą, oro uostui oficialiai suteiktas jo vardas.