Amerikos revoliucinio karo įkarštyje Niujorką ištiko milžiniška nelaimė – naktį mieste kilęs gaisras nušlavė didžiąją dalį gyvenamųjų kvartalų ir paliko tūkstančius gyventojų be pastogės. Šis įvykis tapo viena didžiausių materialinių katastrofų besikuriančios valstybės istorijoje, vykusia pačiame karo ir politinių intrigų centre.

Pelenai kariniame sūkuryje

1776 metų rugsėjo 21 dieną, vos kelioms dienoms po to, kai Britanijos imperijos pajėgos užėmė strategiškai svarbų Manhatano miestą, Manhatano pietinėje dalyje kilo paslaptingas ir nekontroliuojamas gaisras. Dėl stipraus vėjo ir to, kad dauguma namų tuomet buvo mediniai, ugniagesiai pajėgūs nebūti – liepsnos sunaikino apie ketvirtadalį viso tuometinio miesto pastatų, įskaitant istorinę Trinity bažnyčią. Okupacinė britų valdžia iškart pradėjo įtarinėti vietinius sukilėlius ar revoliucionierius sabotuojant miestą, kad jis neatitektų priešui, nors tikslios ugnies kilmės priežastys iki šiol lieka istorikų diskusijų objektu.

Sunaikintas kolonijinis perlas

Didysis Niujorkas ilgam tapo nuniokotu uostamiesčiu, kurio atstatymas užtruko visą likusį karo laikotarpį. Ši rugsėjo 21-osios naktis įėjo į istoriją kaip vienas dramatiškiausių epizodų, rodančių, kokią milžinišką kainą civiliniam gyvenimui kainavo JAV nepriklausomybės kovos.

💡 Įdomus faktas:

Gaisro metu išdegusiame plote daugelį mėnesių po to driekėsi tik pelenų laukai, kuriuos niujorkiečiai ir britų kareiviai vėliau pusiau ironiškai vadino „Mažuoju Londonu“ – vietove, apaugusia improvizuotomis palapinėmis ir lūšnomis.