Mokslo ir kosmoso tyrinėjimų pasaulyje prabėgo viena įspūdingiausių erų – NASA ir tarptautiniai partneriai sąmoningai sudegino legendinį kosminį aparatą „Galileo“ milžiniškos dujų planetos Jupiterio atmosferoje. Šis žingsnis užbaigė keturiolika metų trukusią nepaprastą kelionę, kurios metu mokslininkai iš naujo atrado Jupiterio pasaulį ir jo palydovus.

Misijos pabaiga dėl mokslo saugumo

2003 metų rugsėjo 21 dieną „Galileo“ aparatas, išnaudojęs beveik visą savo manevravimui reikalingą kurą ir praradęs pagrindinių prietaisų apsaugą nuo radiacijos, buvo nukreiptas tiesiai į milžinišką Jupiterio atmosferą. Šis kontroliuojamas susidūrimas ir sudegimas buvo pasirinktas neatsitiktinai: mokslininkai norėjo visiškai išvengti bet kokios rizikos, kad nevaldomas aparatas kada nors ateityje galėtų atsitrenkti ir užteršti gyvybės pėdsakų galimai turinčius Jupiterio ledinius palydovus, tokius kaip Europa.

Atrastieji pasauliai po ledu

Nors pats „Galileo“ nustojo egzistuoti, jo palikimas mokslo istorijoje yra milžiniškas. Aparatas pateikė pirmuosius tiesioginius duomenis apie skysto vandens vandenynus po ledo pluta Europoje, Ganimede ir Kalistoje, taip pat išsamiai ištyrė pačio Jupiterio audras bei vulkaninį jo palydovo Io aktyvumą.

💡 Įdomus faktas:

„Galileo“ buvo pirmasis kosminis aparatas istorijoje, kuris ne tik praskriejo pro Jupiterį, bet ir tapo pirmuoju dirbtiniu šios milžiniškos planetos palydovu bei į jos atmosferą nuleido specialų tiriamąjį zondą.