Lotynų Amerikos politinėje ir teisinėje istorijoje įvyko lūžis, vainikavęs ilgametę tautos kovą už nepriklausomybę. Po to, kai Agustín de Iturbide vadovaujama „Trigubos garantijos armija“ pergalingai įžengė į sostinę, speciali chonta pasirašė ir sukurė Meksikos imperijos nepriklausomybės deklaracijos projektą.

Ilgos laisvės kovos teisinis įamžinimas

1821 metų rugsėjo 28 dieną sukurtas dokumentas oficialiai paskelbė apie Ispanijos kolonijinio valdymo pabaigą ir suverenioje teritorijoje gimstančios nepriklausomos valstybės – Meksikos Imperijos – pradžią. Šis žingsnis teisiškai įtvirtino pasiektą pergalę po vienuolika metų trukusio kruvino revoliucinio karo, kurį 1810 metais pradėjo kunigas Miguelis Hidalgo. Deklaracija nubrėžė pirmuosius konstitucinius būsimos valstybės bruožus ir suvienijo įvairius visuomenės sluoksnius bendram valstybingumo kūrimui.

Naujas geopolitinis puslapis Šiaurės Amerikoje

Naujosios imperijos atsiradimas iš esmės pakeitė politinį žemėlapį Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje, atverdamas duris nepriklausomai Meksikos raidai, kultūrinei saviraiškai ir savarankiškai užsienio politikai.

💡 Įdomus faktas:

Nors šis deklaracijos projektas buvo parengtas iškart po kariuomenės triumfo, pati išsami ir vieša Nepriklausomybės deklaracijos ceremonija bei oficialus jos paskelbimas tautai įvyko tų pačių metų spalio 13 dieną, kai dokumentas buvo galutinai patvirtintas visų valdžios institucijų.