Viduramžių pasaulio, geologijos ir žmonijos istorijoje įvyko viena baisiausių gamtos katastrofų. Kaukazo kalnų regioną Seljukų imperijoje (dabartinio Azerbaidžano ir Armėnijos sandūroje) sukrėtė milžiniškas, maždaug 7.7 balo stiprumo žemės drebėjimas, sukėlęs masinį regiono griovimą ir nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių.

Gamtos stichija, pakeitusi regiono veidą

1139 metų rugsėjo 30 dieną kaimai, miestai ir strateginiai įtvirtinimai Kaukazo papėdėje akimirksniu pavto griuvėsiais. Ypatingai nukentėjo klestintis Gandžos miestas, kuris tuo metu buvo svarbus prekybos ir kultūros centras. Kalnų šlaitai nuošliaužų metu užblokavo upių vagas, suformuodami natūralius ežerus (tarp jų – garsųjį Gygolio ežerą), tačiau pačiam miestui ir jo gyventojams tai kainavo itin brangiai. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad aukų skaičius siekė iki 300 000 žmonių, todėl šis įvykis laikomas vienu mirtiniausių žemės drebėjimų žmonijos istorijoje.

Istorinė atmintis per amžius

Ši didžiulė tragedija ilgam įstrigo vietinių gyventojų atmintyje ir privertė iš naujo įvertinti statybų saugumą bei urbanistinį planavimą to meto Vidurio Rytų bei Kaukazo valstybėse.

💡 Įdomus faktas:

Vienas iš įspūdingiausių šio drebėjimo padarinių – kalnų nuošliaužos suformuotas Gygolio ežeras (Göygöl), kurio vandenyje iki šiol galima matyti nuskendusio miško palaikus, o pati teritorija dabar yra saugoma valstriniame draustinyje.