Šiuolaikinės kosmonautikos, astrofizikos ir žmonijos istorijoje pasiektas emocingas ir didingas finalas. Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis zondas „Rosetta“ baigė savo dvylika metų trukusią epochinę misiją, tiksliai ir kontroliuojamai nusileisdamas ant savo tyrinėto taikinio – kometos 67P/Čuriumovo–Gerasimenko paviršiaus.

Mokslo triumfas tolimajame kosmose

2016 metų rugsėjo 30 dieną komanda Žemėje paskutinį kartą aktyvavo zondo variklius, nukreipdama jį tiesiai į kometos branduolį. Šis žingsnis buvo sąmoningas – tolstant nuo Saulės, zondo saulės baterijos nebepajėgė generuoti reikiamos energijos, todėl mokslininkai nusprendė užbaigti misiją arti kometos, leidžiant aparatu padaryti paskutines itin artimas nuotraukas ir surinkti unikalius duomenis apie dujų bei dulkių sudėtį. „Rosetta“ tapo pirmuoju aparatu žmonijos istorijoje, kuris ne tik ilgus metus lydėjo kometą jos orbitoje, bet ir sėkmingai atgabeno nusileidimo modulį (Philae).

Palikimas, pakeitęs kosmoso tyrimus

Misijos metu gauti duomenys atskleidė netikėtą kometų cheminę sudėtį, pagilino supratimą apie Saulės sistemos kilmę ir padėjo atsakyti į klausimus, kaip vanduo ir organinės molekulės galėjo patekti į ankstyvąją Žemę.

💡 Įdomus faktas:

Prieš pat atsitrenkiant į kometos paviršių, „Rosetta“ matavimo prietaisai siuntė duomenis iki paskutinės sekundės, o zondo sustojimo vietoje dabar ilgaamžiškai telkšo visos žmonijos mokslo pasiekimų simbolis, likęs skrieti tolimojoje kosmoso tyloje.