Amerikos nepriklausomybės karą ištiko viena didžiausių moralinių ir karinių krizių – vienas gabiausių bei labiausiai vertinamų Kontinentinės armijos generolų Benedictas Arnoldas slapta susitarė perleisti strategiškai gyvybišką Vestsipunto tvirtovę britams. Šis poelgis akimirksniu pavers karo didvyrį visos tautos išdaviku, kurio vardas iki šiol yra tapęs išdavystės sinonimu.

Slaptas sandoris, sukrėtęs revoliuciją

1780 metų rugsėjo 21 dieną įvyko paskutinis lemiamas Benedicto Arnoldo ir britų majoro John André susitikimas, kurio metu buvo galutinai suderinti Vestsipunto tvirtovės prie Hudsono upės perdavimo planai. Arnoldas, nusivylęs karine vadovybe, pajutęs nepakankamą pripažinimą ir susikaupus asmeninėms skoloms, nusprendė pereiti į britų pusę. Tvirtovė, kurią jis komandavo, buvo strateginis Amerikos pajėgų ramstis – jos praradimas būtų faktiškai perkirto visą šalį pusiau ir galbūt sužlugdęs visą revoliucijos bylą.

Išdavystės kaina

Nors sąmokslas paaiškėjo po to, kai britų majoras buvo sulaikytas su kompromituojančiais dokumentais batus slepiančiuose lapeliu, pats Benedictas Arnoldas spėjo pabėgti į britų kontroliuojamą teritoriją. Šis incidentas giliai sukrėtė George'ą Washingtoną ir visą armiją, priversdamas amerikiečius dar atidžiau vertinti savo karininkų lojalumą.

💡 Įdomus faktas:

Nors Benedictas Arnoldas iš pradžių buvo laikomas vienu drąsiausių ir sėkmingiausių Amerikos revoliucijos vadų (pavyzdžiui, Saratogos mūšyje jis buvo sunkiai sužeistas), po išdavystės jo vardas Jungtinėse Valstijose tapo absoliučiu niekšiškumo simboliu, o jo gimtajame mieste netgi buvo ištrintas vardas iš visų paminklų.