Tą dieną per nacistinės Vokietijos suvažiavimą Niurnberge Adolfas Hitleris išsakė nuožmų ir ultimatumo pobūdžio reikalavimą suteikti visišką autonomiją bei savivaldą Vokietijos gyventojams Čekoslovakijos Sudetų regione. Šis agresyvus politinis pareiškimas akimirksniu sukėlė milžinišką tarptautinę krizę, pastūmėjusią Europą ant naujo pasaulinio karo slenksčio ir atvedusią prie vėlesnio liūdnai pagarsėjusio Miuncheno susitarimo.

Krizės eskalacija ir slapti Vokietijos kėslai

Hitlerio kalba Niurnberge tapo kulminaciniu tašku mėnesius trukusiai įtampai tarp Vokietijos ir Čekoslovakijos. Nors oficialiai Berlynas reikalavo tik tautinių vokiečių mažumos teisių gynimo bei autonomijos Sudetuose, realus nacistinės vadovybės tikslas buvo visapusiškas šios geografiškai svarbios teritorijos prijungimas prie Trečiojo Reicho ir Čekoslovakijos valstybės gynybinių linijų suardymas. Po šio pareiškimo Sudetų vokiečių separatistai organizavo ginkluotus neramumus, o Prahos vyriausybė buvo priversta paskelbti karinę padėtį regionuose.

Istorinis pėdsakas ir pasekmės

Šie 1938 metų rugsėjo vidurio įvykiai tapo paskutine taikios Europos diplomatijos agonija. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovai, siekdami bet kokia kaina išvengti ginkluoto konflikto, nusprendė vykti į derybas su Hitleriu, kas po kelių savaičių baigėsi Miuncheno sutartimi ir Čekoslovakijos teritorijų pasidalijimu.

💡 Įdomus faktas: Įtampos valdymui ir karo aistrai slopinti Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Neville’is Chamberlainas asmeniškai nuskrido pas Hitlerį į Berchtesgadeną – tai buvo pirmas kartas jo gyvenime, kai jis skrido lėktuvu, o pats vizitas trumpam suteikė pasauliui klaidingą viltį, kad karas bus išvengtas.