Tą dieną bendrovės „Texas Instruments“ inžinierius Jackas Kilby savo laboratorijoje pirmą kartą sėkmingai pademonstravo veikiančią integruotą grandinę – mikroschemą. Šis išradimas iš esmės pakeitė visą pasaulio technologinę raidos kryptį, leisdamas sujungti visus elektroninės grandinės komponentus į vieną vienintelį puslaidininkio kristalą ir atverdamas kelią šiuolaikinei skaitmeninei erai.

Elektronikos revoliucija ant puslaidininkio plokštelės

Iki šio išradimo elektroniniai prietaisai rėmėsi atskirais, rankiniu būdu lituojamais komponentais – rezistoriais, kondensatoriais ir tranzistoriais, kas sudarė didžiules, neefektyvias ir brangias sistemas (vadinamąją „litavimo tironiją“). Jackas Kilby sugalvojo revoliucinį sprendimą: visus šiuos elementus pagaminti iš vienos medžiagos – germanio – ir sujungti juos tiesiogiai viename bloke, o rugsėjo 12-ąją jo vadovams pademonstruotas prietaisas sėkmingai atliko osciliatoriaus funkciją, įrodydamas koncepcijos gyvybingumą.

Istorinis pėdsakas ir pasekmės

Nors beveik tuo metu nepriklausomai panašią idėją (naudojant silicį ir plokštelinį sujungimą) pasiūlė ir Robertas Noyce'as iš „Fairchild Semiconductor“, būtent Jacko Kilby išradimas tapo pagrindu tolimesniam mikroschemų tobulėjimui. Šis pasiekimas vėliau jam pelnė Nobelio fizikos premiją ir pavertė įmanomu kompiuterių, išmaniųjų telefonų bei visos šiuolaikinės mikroelektronikos atsiradimą.

💡 Įdomus faktas: Jackas Kilby savo istorinį bandymą atliko bendrovėje „Texas Instruments“ darbuodamasis vos kelis mėnesius ir beveik vienas pats laboratorijoje, nes didžioji dalis įmonės darbuotojų atostogavo tradicinio įmonės uždarymo metu („factory shutdown“), todėl jis turėjo visą laisvę eksperimentuoti su naujomis idėjomis.