Šią dieną JAV sostinėje Baltuosiuose rūmuose įvyko iškilminga ceremonija, kurioje JAV prezidentas Jimmy Carter ir Panamos lyderis Omar Torrijos pasirašė istorinius dokumentus, iš esmės pakeitusius abiejų šalių santykius. Vadinamosios Torijo–Karterio sutartys nubrėžė aiškų planą, pagal kurį JAV įsipareigojo perimto Panamos kanalo kontrolę sugrąžinti pačiai Panamos valstybei, taip užbaigiant beveik visą amžių trukusį amerikiečių suverenumą strateginėje pasaulio vandens kelio zonoje.

Naujas puslapis dvišaliuose santykiuose

Pagal pirminę 1903 metų sutartį, JAV gavo teises neribotą laiką valdyti, įtvirtinti ir prižiūrėti Panamos kanalą bei aplinkinę zoną, kuri funkcionavo kaip faktiška amerikiečių teritorija pačios Panamos širdyje. Tai dešimtmečius kėlė didžiulį Panamos visuomenės nepasitenkinimą, o 1964 metų kruvini neramumai dėl šalies vėliavos iškėlimo zonoje parodė, kad padėtis tapo nebesulaikoma.

Naujasis susitarimas numatė pereinamąjį laikotarpį: sutartims įsigaliojus, kanalo valdymas pamažu pereitų į bendrą šalių kontrolę, o galutinis suverenumas ir visapusiškas nuosavybės teisės perdavimas Panamai turėjo įvykti 1999 metų gruodžio 31 dieną. Nors J. Carterio administracijai kainavo didžiules diplomatines pastangas įtikinti JAV Senatą ratifikuoti šį dokumentą, sutartys atvėrė kelią teisingesniems Lotynų Amerikos ir JAV santykiams.

Pasaulinės prekybos saugumas

Sutartyse taip pat buvo numatyta nuostata, garantuojanti amžiną kanalo neutralitetą – vandens kelias privalėjo išlikti atviras ir saugus visų pasaulio šalių laivams taikos ir karo metu. Šis kompromisas užtikrino, kad Panama galės perimti ekonominę ir strateginę kanalo naudą, nesumažinant tarptautinės laivybos patikimumo.

Įdomus faktas: Sutarčių pasirašymo ceremonijoje Vašingtone dalyvavo beveik trisdešimt Lotynų Amerikos valstybių vadovų ir aukštų pareigūnų. Kai JAV prezidentas Jimmy Carter po pasirašymo bandė padėkoti svečiams, kilo nedidelis kuriozas – protokolinei nuotraukai JAV prezidentas ir Panamos lyderis Omar Torrijos turėjo keistis istoriniais plunksnakočiais, tačiau O. Torrijos taip susijaudino akimirka, kad netyčia pamiršo grąžinti savąjį, o tai sukėlė nuoširdų abiejų lyderių juoką ir šiek tiek atpalaidavo įtemptą diplomatų atmosferą.