Šią dieną Sen Žermeno rūmuose netoli Paryžiaus Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojos – Sąjungininkų valstybės – ir naujai įkurta Austrijos Respublika pasirašė taikos sutartį. Šis dokumentas teisiškai įtvirtino tūkstantmetės Habsburgų monarchijos ir Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimą bei iš esmės perbraižė Vidurio ir Rytų Europos žemėlapį.

Centrinės Europos perbraižymas

Pagal Sen Žermeno sutartį Austrija buvo priversta pripažinti naujai susikūrusių valstybių – Čekoslovakijos, Lenkijos, Vengrijos bei Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės (būsimosios Jugoslavijos) – nepriklausomybę. Šaliai buvo uždrausta turėti galingą kariuomenę, įveikta griežta ginkluotės kontrolė ir užkrautos finansinės reparacijos už karo žalą.

Sutartyje taip pat buvo įrašytas itin svarbus ir griežtas punktas, uždraudęs Austrijai be Tautų Sąjungos sutikimo jungtis prie Vokietijos (vadinamas Anšliuso draudimas). Austrija iš milžiniškos 50 milijonų gyventojų imperijos centro tapo nedidele, maždaug 6,5 milijono gyventojų turinčia žemynine valstybe.

Istorinis palikimas

Sen Žermeno sutartis užbaigė ištisą epochą Vidurio Europoje, tačiau griežtos sąlygos ir ekonominė izoliacija sudarė prielaidas dideliam politiniam nestabilumui Austrijoje tarpukariu.

Įdomus faktas: Austrijos delegacijai sutartyje buvo uždrausta naudoti pavadinimą „Vokiečių Austrija“ (vok. Deutschösterreich), kurį naujoji valdžia buvo priėmusi po monarchijos žlugimo. Sąjungininkai baiminosi bet kokio užuominos į vienybę su Vokietija, todėl šalis privalėjo vadintis tiesiog „Austrijos Respublika“.