Šiaurės Portugalijos slėnyje susirinkusi daugiatūkstantinė minia tampa neįprasto atmosferos reiškinio liudininke. Kova da Irija laukuose dešimtis tūkstančių žmonių stebi vadinamąjį „Saulės stebuklą“, kuris užbaigia pusmetį trukusį tris piemenėlius garsinusį apsireiškimų ciklą.

Renginio eiga ir liudininkų parodymai

1917 metų spalio 13 dieną, nepaisant pilančio lietaus ir purvo, į Fatimą susirinko, įvairiais skaičiavimais, nuo 30 iki 70 tūkstančių žmonių – tarp jų buvo ne tik tikintieji, bet ir smalsuoliai, fotografai bei skeptiškai nusiteikę žurnalistai. Vidurdienį, po trijų vaikų (Lūsijos, Francisko ir Žasintos) maldos, debesys prasiskleidė ir, pasak susirinkusiųjų, saulė tapo panaši į sidabrinį diską, į kurį buvo galima žiūrėti be skausmo. Liudininkai tvirtino matę, kaip šviesulys sukosi apie savo ašį, spinduliavo įvairiaspalvę šviesą ir staiga ėmė artėti prie žemės, sukeldamas visuotinę nuostabą bei baimę.

Interpretacijos ir išlikę nesutarimai

Šis reiškinys iki šiol sukelia aršias diskusijas tarp teologų, fizikų ir psichologų. Katalikų Bažnyčia 1930 metais įvykį oficialiai pripažino tinkamu tikėjimui ir priskyrė jį prie stebuklingų ženklų. Tuo tarpu mokslininkai pateikia kelias atskiras hipotezes: nuo optinių atmosferos reiškinių (pavyzdžiui, halo arba saulės šunų, atsiradusių per debesis prasiveržus šviesai) iki masinės įtaigos bei tinklainės pažeidimų, atsiradusių per ilgai žiūrint tiesiai į saulę.

💡 Įdomus faktas:

Apie šį įvykį itin išsamiai ir objektyviai aprašė didžiausias to meto Portugalijos antiklerikalinis, antireliginis laikraštis „O Século“. Jo vyriausiasis redaktorius Avelino de Almeida, patiems organizatoriams netikėtai, asmeniškai atvyko į vietą norėdamas išjuokti susirinkusius žmones, tačiau pats tapo reiškinio liudininku ir parašė objektyvų reportažą apie tai, ką matė savo akimis.