Tragizmo ir politinės poliarizacijos paženklintas Ispanijos pilietinis karas tapo viena ryškiausių XX amžiaus vidurio rašytojų ir intelektualų temų. Niujorke (New York) spalio 21 dieną leidykla „Charles Scribner's Sons“ išleido Ernesto Hemingway (Ernest Hemingway) romaną „Kam skambina varpai“ – kūrinį, tapusį vienu svarbiausių pasaulinės karo literatūros pavyzdžių.

Siužeto struktūra ir ideologinis daugiasluoksniškumas

Romano veiksmas klostosi per tris paras Ispanijos kalnuose, kur amerikiečių savanoris Robertas Jordanas (Robert Jordan), kovojantis respublikonų pusėje, gauna užduotį susprogdinti strategiškai svarbų tiltą. Remdamasis asmenine karo korespondento patirtimi Ispanijoje, E. Hemingway vengia supaprastinto heroizavimo ir atskleidžia abiejų kariaujančių pusių žiaurumą, individualią žmogaus atsakomybę bei moralines dilemas ideologinio konflikto verpetuose.

Literatūrinis pripažinimas ir kultūrinis poveikis

Kūrinys sulaukė milžiniško skaitytojų ir kritikų dėmesio: per kelis mėnesius buvo parduotas daugiau nei pusės milijono egzempliorių tiražas. Romano pavadinimas ir pagrindinė idėja, pasiskolinta iš XVII amžiaus anglų poeto Johno Donne'o (John Donne) pamokslo, įtvirtino nuostatą, kad bet kurio žmogaus mirtis sumažina visą žmoniją, nes kiekvienas asmuo yra neatsiejama visuomenės dalis.

💡 Įdomus faktas:

1941 metais Pulitzerio premijos vertinimo komisija vienbalsiai rekomendavo apdovanoti šį romaną grožinės literatūros kategorijoje. Tačiau Kolumbijos universiteto prezidentas Nicholas Murray Butleris (Nicholas Murray Butler) pareiškė, kad knygoje esama vulgarių elementų, ir pasinaudojo savo teise premijos tais metais visai nesuteikti.