Tragiška Hastingso mūšio baigtis išprovokavo skubius Anglijos anglosaksų elito veiksmus. Po to, kai spalio 14 d. kovos lauke žuvo karalius Haroldas II Godvinsonas (Harold II Godwinson), anglosaksų valdovų taryba – Vitengamotas (Witenagemot) – spalio 15 dieną Londone naujuoju Anglijos karaliumi paskelbia Edgarą Ethelingą (Edgar the Etheling), paskutinį vyriškosios lyties Vesekso dinastijos (House of Wessex) palikuonį.

Politinė sumaištis po Hastingso ir subsidijų paieška

Išrinktasis valdovas Edgaras, būdamas vos maždaug keturiolikos metų amžiaus, neturėjo nei stiprios asmeninės kariaunos, nei pakankamo autoriteto suvaldyti pakrikusias šalies pajėgas. Vitengamoto nariai, vadovaujami Jorko arkivyskupo Ealdredo (Ealdred) bei galingųjų erlų Edwino (Edwin, Earl of Mercia) ir Morcaro (Morcar, Earl of Northumbria), tikėjosi aplink jaunąjį karalių sutelkti likusias anglosaksų pajėgas ir organizuoti pasipriešinimą Normanijos hercogo Willelmo (Guillaume le Conquérant / William the Conqueror) kariuomenei, žengiančiai sostinės link.

Kapituliacija ir normanų įsigalėjimas

Gynybos organizavimas žlugo nesulaukus vieningo didikų palaikymo. Įvertinę Willelmo karinę persvarą ir Normanijos kariuomenės vykdomą Londono apylinkių niokojimą, Edgaras Ethelingas ir jį rėmę didikai po dviejų mėnesių, 1066 m. gruodį, Berkhamstede (Berkhamsted) oficialiai pasidavė užeiviams. Edgaras taip ir nebuvo karūnuotas, o tų pačių metų Kalėdų dieną Anglijos karaliumi Westminsterio vienuolyne (Westminster Abbey) karūnuotas Willelmas I Užkariautojas, užbaigęs anglosaksų valdymo laikotarpį šalyje.

💡 Įdomus faktas:

Nors Edgaras prarado sostą, jis išgyveno ilgą ir itin permainingą gyvenimą: vėliau dalyvavo sukilimuose prieš normanus, Pirmajame kryžiaus žygyje (First Crusade) ir sulaukė daugiau nei septyniasdešimties metų amžiaus, likdamas paskutiniuoju tiesioginiu Vesekso karališkosios giminės atstovu.