Šią dieną, praėjus vos savaitei nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, Vokietijos sausumos pajėgos ir karinis jūrų laivatas baigė veržtis link Baltijos jūros krantų ir visiškai užblokavo besitraukiančius Lenkijos karinius dalinius prie pat Lietuvos sienos. Rytprūsių teritorijoje operacinę laisvę įgijusi Vermachto kariuomenė ir Baltijos jūroje veikiantys karo laivai atkirto bet kokius lenkų bandymus atsitraukti ar gauti pastiprinimą iš šiaurės, pasmerkdamas paskutiniuosius Lenkijos pajėgų junginius koridoriuje prie beviltiškos padėties.

Plieninė blokada ir neutralumo išbandymas

Šie dramatiški mūšiai vyko vos už kelių kilometrų nuo tuometinės Lietuvos valstybės sienos, priversdami Lietuvos valdžią ir gyventojus su didžiuliu nerimu stebėti prie pat durų slenkantį pasaulinį gaisrą. Vokietijos kariuomenės veržimasis sukėlė didžiulį pabėgėlių srautą – šimtai Lenkijos kareivių ir civilių, gelbėdamiesi nuo neišvengiamos kapitulacijos ar nelaisvės, ieškojo prieglobsčio neutralioje Lietuvoje, kur pagal tarptautinę teisę buvo internuojami.

Ši įtempta situacija pasienyje akimirksniu išryškino geopolitinį Lietuvos pažeidžiamumą. Šalis oficialiai paskelbė griežtą neutralumą, tačiau realybėje atsidūrė tarp dviejų agresyvių totalitarinių didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – interesų sferų, kurios netrukus turėjo tiesiogiai paveikti visą regiono likimą.

Lemtingas prieangis

Karo fronto priartėjimas prie šiaurinių Rytprūsių sienų tapo tiesioginiu įspėjimu, kad artėjantis ruduo atneš esminius ir gniuždančius pokyčius visai Rytų Europai.

Įdomus faktas: Vokietijos pajėgoms apsupus Lenkijos dalinius prie Lietuvos sienos, į Lietuvą pasitraukę lenkų kareiviai ir karininkai buvo internuoti specialiai tam sukurtose stovyklose. Įdomu tai, kad daugelis šių internuotų karių vėliau, prasidėjus sovietinei okupacijai ar pasikeitus aplinkybėms, slapta ar atvirai ieškojo būdų palikti stovyklas, o kai kuriems pavyko slapta gauti dokumentus ir per Vakarų valstybes pasiekti suburtus Lenkijos laisvės gynėjų dalinius užsienyje.