Vėlyvųjų viduramžių intelektualinis atgimimas Centrinėje Europoje įgijo naują pagreitį, kai akademinio gyvenimo centras pradėjo keltis į vokiečių žemes. Heidelbergo Šv. Dvasios bažnyčioje spalio 19 dieną įvyko iškilmingos šv. Mišios ir buvo perskaityta pirmoji paskaita, žyminti oficialią Ruprechto ir Karolio universiteto akademinės veiklos pradžią.

Steigimo prielaidos ir popiežiaus bulė

Universiteto įkūrimą inicijavo Pfalco kurfiurstas Ruprechtas I (Ruprecht I), siekęs sustiprinti savo valstybės administracinį bei dvasinį elitą ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio mokslo centrų. Popiežius Urbanas VI (Urbanus VI) 1385 m. spalio 23 d. išleido bulę, suteikiančią teisę Heidelberge steigti aukštąją mokyklą pagal Paryžiaus universiteto pavyzdį. Dėl Didžiosios Vakarų schizmos prancūzų universitetus palikę vokiečių dėstytojai ir studentai rado naują prieglobstį Pfalco sostinėje, kas leido greitai suformuoti stiprų akademinį kolektyvą.

Inauguracija ir struktūrinė raida

Pirmasis universiteto rektorius Marsilius Ingvenietis (Marsilius van Inghen), žinomas scholastikos filosofas ir teologas, pradėjo dėstyti filosofijos bei teologijos disciplinas. Įstaiga gavo plačią autonomiją, teisminį imunitetą bei atleidimą nuo vietos mokesčių, o tai pritraukė studentų iš visos Šventosios Romos imperijos. Heidelbergo universitetas tapo seniausia aukštąja mokykla šiuolaikinės Vokietijos teritorijoje ir vėlesniais dešimtmečiais išaugo į vieną svarbiausių humanizmo bei protestantiškosios teologijos židinių Europoje.

💡 Įdomus faktas:

Pirmąją akademinę savaitę universitetas pradėjo turėdamas vos tris dėstytojus ir keliasdešimt studentų, tačiau jau po kelių mėnesių besimokančiųjų skaičius viršijo penkis šimtus. Studentai ir dėstytojai sudarė atskirą teisinę bendruomenę – akademiją, kuri turėjo net nuosavą studentų kalėjimą nedideliems viešosios tvarkos pažeidimams ir disciplinos nusižengimams nagrinėti.