Globalios finansų sistemos kompiuterizacija ir naujų automatizuotos prekybos algoritmų paplitimas dvidešimtojo amžiaus pabaigoje atvėrė kelią precedento neturinčiam rinkų pažeidžiamumui. Volstryte bei visose pagrindinėse pasaulio biržose spalio 19 dieną pratrūko finansinė suirutė, gavusi „Juodojo pirmadienio“ pavadinimą, kai Dow Jones pramoninis indeksas Niujorke per vieną dieną krito net 22,6 procento.

Rinkos smukimo mechanizmai ir sisteminės priežastys

Staigų vertybinių popierių verčių nuosmukį lėmė kelių veiksnių visuma: JAV prekybos deficito išaugimas, palūkanų normų didėjimas bei tuo metu itin išpopuliarėjusios portfelio apdraudimo sistemos. Prasidėjus pradiniam kainų kritimui, kompiuterinės prekybos programos automatiškai inicivavo masinius akcijų pardavimo užsakymus, taip sukeldamos nevaldomą grandininę reakciją. Prekybos algoritmai, užuot stabilizavę rinką, generavo didžiulį pardavimo spaudimą, su kuriuo nesugebėjo susidoroti tuometė biržų infrastruktūra.

Pasekmės pasaulio ekonomikai ir reguliavimui

Nors finansų krachas per kelias valandas išnaikino šimtus milijardų JAV dolerių vertės turto, centrinių bankų – ypač Federalinio rezervo sistemos pirmininko Alano Greenspano (Alan Greenspan) – operatyvus likvidumo įliejimas į bankų sistemą padėjo išvengti gilios pasaulinės ekonominės recesijos. Po šio įvykio tarptautinėse akcijų biržose buvo įdiegti privalomi prekybos stabdymo mechanizmai – saugikliai, automatiškai sustabdantys sandorius rinkose, kai kainų svyravimai viršija nustatytas ribas.

💡 Įdomus faktas:

1987 m. spalio 19 d. užfiksuotas 22,6 procento Dow Jones indekso nuosmukis išlieka pačiu didžiausiu vienos dienos procentiniu kritimu per visą šio indekso skaičiavimo istoriją, savo mastu pranokusiu net ir tragiškus 1929 metų Didžiosios depresijos pradžios biržos smūgius.