Viduramžių Britanijos, valstybės kūrimo ir karališkosios valdžios istorijoje įvyko svarbus valdžios pasikeitimas. Po netikėtos savo brolio Eadvigo mirties, Edgaras oficialiai užėmė sostą, tapdamas visos Anglijos karaliumi ir pradėdamas stabilumo bei klestėjimo epochą.

Taika, religinė reformacija ir stiprėjanti valstybė

959 metų spalio 1 dieną valdžią perėmęs monarchas istorijoje užsitarnavo Taikiojo (The Peaceful) pravardę, nes jo valdymas pasižymėjo retai anksčiau matyta vidaus taika bei sėkmingu karalystės stiprinimu be didelių karinių konfliktų. Edgaras giliai suprato bažnyčios ir administracinės vienybės svarbą, todėl glaudžiai bendradarbiavo su įtakingais dvasininkais, tokiais kaip Kenterberio arkivyskupas Dunstanas, vykdydamas vienuolynų reformas ir stiprindamas įstatymų viršenybę visose Anglų žemėse.

Anglijos aukso amžiaus pamatai

Jo valdymo metais šalis pasiekė didelę ekonominę ir kultūrinę brandą, o centrinė valdžia tapo pakankamai stipri, kad užtikrintų ramybę ir prekybos kelių saugumą nuo vikingų antpuolių.

💡 Įdomus faktas:

Nors Edgaras Anglijos karaliumi tapo 959 metais, jo autoritetas buvo toks didžiulis, kad oficiali ir įspūdinga jo karūnacijos ceremonija vėliau buvo surengta Bate (Bath) tik 973 metais – šis ritualas tapo pagrindu visoms vėlesnėms Didžiosios Britanijos monarchų karūnacijų tradicijoms.