Centrinės ir Rytų Europos dinastinėje politikoje priimtas precedento neturintis teisiškai suformuluotas sprendimas. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I Vengro (Lajos I / Ludwik Węgierski) jaunėlė duktė Jadvyga Anžujietė (Jadwiga Andegaweńska) spalio 16 dieną Krokuvos Vavelio katedroje (Katedra wawelska) officially karūnuota Lenkijos karaliumi (Rex Poloniae), garantuojant pilnas valdovo teises moteriškos lyties monarchei.

Anžujų dinastinis paveldėjimas ir Lenkijos bajorijos reikalavimai

Po Liudviko I mirties 1382 m. nutrūko vyriškoji Anžujų-Piastų dinastinė linija Lenkijoje. Pagal 1374 m. Košicės privilegiją (Przywilej koszycki) Lenkijos bajorija pripažino Liudviko dukterų teises į sostą, tačiau reikalavo, kad būsimasis valdovas nuolat gyventų Lenkijos teritorijoje ir neturėtų tiesioginių valdymo įsipareigojimų Vengrijai. Kai vyresnioji duktė Marija (Maria Węgierska) buvo vainikuota Vengrijos valdove, Mažosios Lenkijos bajorų ir dvasininkų elitas pasiekė susitarimą su motina regente Elžbieta Kotromanič (Elżbieta Bośniaczka) dėl dešimties metų Jadvygos atvykimo bei vainikavimo Krokuvoje.

Teisinis statusas ir kelias į Krėvos sutartį

Siekdami išvengti regento ar karalienės konsortės statuso teisinių dviprasmybių, Lenkijos Didžiosios Tarybos pareigūnai suteikė Jadvygai oficialų valstybės suvereno titulą – Rex Poloniae (Lenkijos karalius), o ne Regina (karalienė konsortė). Šis juridinis statusas leido Krokuvos elito atstovams pripažinti negaliojančiomis vaikystėje sudarytas Jadvygos sužadėtuves su Austrijos hercogu Vilhelmu Habsburgu (Wilhelm Habsburg) ir pradėti derybas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila, kas 1385 m. lėmė Krėvos sutarties sudarymą bei Vidurio Rytų Europos geopolitinės padėties pasikeitimą.

💡 Įdomus faktas:

Karūnavimo metu Jadvygai buvo maždaug dešimt metų. Po mirties 1399 m. ji buvo palaidota Vavelio katedroje, o 1997 m. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė šventąja (Sancta Hedvigi), atsižvelgdamas į jos indėlį atkuriant Krokuvos universitetą bei plėtojant krikščionybę.